Latvijoje renkami parašai peticijai dėl sovietinio paminklo perkėlimo, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas.
Kai Estija 2007 metais perkėlė „Bronzinio kareivio“ paminklą iš Talino centro, kilo riaušės. Latvijoje internetinės peticijos organizatoriai jau surinko 11 tūkst. parašų. Be to, jų pasiūlymą pašalinti netoli Rygos stovintį 80 metrų aukščio sovietinį paminklą remia nacionalistai parlamentarai.
Estijoje oficiali „Bronzinio kareivio“ perkėlimo priežastis buvo ta, kad miesto centras nėra tinkama vieta po paminklu buvusiems karių kapams. 1985 metais pastatytas paminklas Latvijoje nėra karių kapavietė, bet jis yra labai svarbus daugeliui Latvijos rusų, nes primena sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare. Kolona stovi parke, kuris anksčiau buvo skirtas Latvijos kovai už nepriklausomybę.
Peticijos šalininkai teigia, kad pagrindinis iniciatyvos tikslas yra ne iškelti sovietinį paminklą, o atkurti istorinę parko paskirtį. Tarp galimų parko atstatymo variantų yra ir pasiūlymas paminklą perkelti į kitą to paties parko vietą, bet to nebūtinai bus laikomasi.
„Siekiama atkurti architektūrinį Pergalės aikštės (...) sprendimą, kuris buvo suplanuotas tarpukariu. Planuose buvo stadionas, paminklas kovotojams už Latvijos nepriklausomybę ir dar keli statiniai, kurie puikiai derėtų parke“, – sakė Latvijos parlamento narys Janis Dombrava.
Latvijos kultūros paveldas sovietinio paminklo nesaugo, nes jo meninė vertė neatitinka standartų. Sprendimą dėl paminklo likimo turės priimti Rygos savivaldybė. Tuo tarpu Rygos meras Nilas Ušakovas pareiškė, kad kol jis yra miesto valdžioje, paminklas nebus nuverstas.
Rygoje gyvenantys rusai sako, kad paminklas jiems primena žuvusiuosius per Antrąjį pasaulinį karą. Vienas toks gyventojas reporteriams sakė, kad „čia ateiname švęsti Pergalės dieną ir Rygos išvadavimo dieną". Teiginio, kad Sovietų Sąjunga išvadavo Baltijos šalis nepripažįsta ne tik dauguma lietuvių, latvių ir estų, bet ir Vakarų vyriausybės, kurios de jure pripažino Baltijos valstybes visą sovietų okupacijos laikotarpį.
Apžvalgininkai teigia, kad peticija dėl paminklo yra atsakas į pernai metų iniciatyvą paskelbti rusų kalbą antrąja oficialia Latvijos kalba. Ši iniciatyva buvo atmesta per referendumą. 821 722 rinkėjai (75 proc.) balsavo prieš, bet 273 335 rinkėjai iniciatyvą palaikė.
Eltos inf.