„Atrodo, kad iš tikrųjų Kinija ir Rusija nusprendė sukurti atsvarą dolerio hegemonijai“, - rašydamas straipsnį mano „DieWelt“ ekonomikos apžvalgininkas Holger Zschäpitz. Tai rodo ne tik „Kinijos pasiruošimas padėti Rusijai, kuri susidūrusi su pačia sunkiausia ekonomine krize nuo 1998 m., bet ir tai, kad Kremlius iš tikrųjų palaipsniui atsisako dolerio, slapta ir kryptingai supirkinėdamas auksą“ pastaruosius aštuonis mėnesius. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Rusijos aukso atsargos 2014 m. lapkričio mėnesį išaugo 603 tūkstančius uncijų (beveik 19 tonų) ir šiuo metu siekia 11875 tonos. Nuo 2005 m. Rusija padidino aukso atsargas beveik tris kartus.
Aukso supirkimas, pažymi žurnalistas, negali nekelti klausimų todėl, kad dabar Rusija gana smarkiai sumažino savo valiutinius rezervus (beveik 100 milijardų dolerių) bandydama palaikyti rublį ir gelbėdama kai kurias kompanijas. Reitingų agentūra S&P, grasina sumažinti Rusijos kredito reitingą iki „šiukšlinio“ sausio viduryje, o analitikai mano, kad Rusijos ekonomika susitrauks 5,5% 2015 m. ir 3% 2016 m.
Rusija oficialia aukso supirkimo priežastimi deklaruoja Vakarų paskelbtas sankcijas. Kaip praneša naujienų agentūra Reuters, Rusijos Centrinis bankas perka Rusijoje auksą išgaunančių įmonių produkciją todėl, kad šios negali rasti pirkėjų užsienyje. „Tačiau ekspertai įtaria, kad už aukso supirkimo slepiasi grandiozinis planas ir Kremliaus geopolitinė strategija, kuria siekiama gauti didesnę nepriklausomybę nuo dolerio ir palikti sau „laisvą plotą“ finansiniams manevrams, jei Vakarų sankcijos būtų dar labiau griežtinamos”, - rašo Zschäpitz, pažymėdamas, kad auksas laikomas pripažinta valiuta visame pasaulyje ir yra alternatyva dolerio dominacijai. Tokiu atveju, aukso atsargų didinimas yra savotiškas nepriklausomybės nuo Amerikos paskelbimas.
Šią argumentaciją pilnai patvirtina ir tai, kad Turkijos, Kazachstano ir kitų Azijos šalių centriniai bankai taip pat paskutiniu metu smarkiai padidino aukso atsargas. Aukso supirkimas puikiai „įsipaišo“ į bendrą vaizdą, rašoma straipsnyje: besivystančios šalys nori sukurti atsvarą Vakarų finansinei-valiutinei sistemai. Šią vasarą Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir PAR – šalys, kuriuose gyvena 40% pasaulio gyventojų ir kurios sukuria penktąją dalį viso pasaulio BVP, įkūrė bendą vystimo banką ir rezervinį fondą, kuris turėtų konkuruoti su TVF.
Ironiška, tačiau pirmuoju vystymo banko klientu, greičiausiai, taps Maskva, kuriai gali prireikti finansinės pagalbos todėl, kad skirtingai nei 1998 m. parama iš TVF, kuriame JAV turi veto teisę, labai mažai tikėtina. Ką gi, pačiu blogiausiu atveju Rusija galės pasekti Ukrainos pavyzdžiu, kuri kovodama su bankrotu išpardavė didelę dalį savo aukso atsargų, rašo apžvalgininkas.
Šaltinis: welt.de
Naujausi
Naujausi komentarai
Ra
IP 2001:8003:d818:4600:781a:7c8f:c775:bcbb | 14:10:55
"Būsiu su Taivanu, kad ir kas nutiktų", - pasakė G. Landsbergis. Briliantinis berniukas pasiėmė savo paskutinį apdovanojimą....
Ukraina sprogdina dujotiekius
IP 78.58.203.16 | 13:39:34
Rusija kaltina Ukrainą „energetikos terorizmu“ dėl įtariamo dujotiekio smūgio. Rusija pirmadienį apkaltino Ukrainą savaitgalį surengusi bepiločio lėktuvo ataką prieš pagrindinio dujotiekio, kuriuo Rusijos tiekimas į Europą per Turkiją tiekiamas, infrastruktūrą......................https: //today.rtl...
to 1. UŽTAT
IP 77.90.67.48 | 12:59:45
taigi jis negali dalyvauti,komunistas kokios misios is partijos ismes,jus ka......