Socialdemokratai grįžta prie didelių idėjų

Susikaupusius visuomenės lūkesčius gali išpildyti tik kairioji politika ir dabar tam tinkamiausias metas.

Apie tai interviu „Socialdemokratui“ kalba 5 žingsnių pokyčio programą pristatančios LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, pabrėždamas, kad tokį nelygybės mastą, koks yra dabar, gali įveikti tik valstybė, imdamasi aktyvių viešosios politikos priemonių. Gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsauga, švietimo sistema, iškreiptu socialiniu draudimu ir neteisingais mokesčiais rodo, kad artėjame prie lūžio taško.

Skaidru, aišku, suprantama

- Paskutiniame šio laikraščio puslapyje matome penkis infografikus, penkis LSDP pokyčių programos žingsnius, vedančius svarbiausio tikslo link – socialdemokratinės vizijos Lietuvai įgyvendinimo. Kodėl šie pokyčiai tokie ir kuo jie svarbūs?

- Visa tai – mūsų organizacijos pamatas. Tam reikėjo ruoštis labai rimtai ir atsakingai. Aiškiai ir suprantamai apibrėžėme, kas mes šiandien esame, kokios mūsų vertybės, kaip veikia organizacija, kaip partijoje daroma karjera ir panašiai. Iki šiol aiškiai ir atvirai tai įvardinta nebuvo. Visi jutome, kad socialdemokratija Lietuvoje priėjo pavojingą ribą, kai tapo nebeaišku – apie kas ji, vardan ko ji. Pokyčių programa ir penki žingsniai atsako į tuos klausimus. Šiandien ruošiame socialdemokratų viziją Lietuvai. Tada liks sunkiausioji dalis – įgyvendinimas ir gyvenimas pagal tas gaires, kurias patys ir nusibrėžėme.

- Tačiau partija labai ilgai gyveno ir be minėtų taisyklių rinkinių. Pirma, ką tai keičia? Antra, kaip Jūs užtikrinsite, kad visa tai veiks praktikoje? Kalbu apie elgesio kodą ir vadinamąjį karjeros kelią.

- Negalima sakyti, kad partijoje nebuvo vidinės organizacijos kultūros. Jei ji neaprašyta, nepagarsinta, neįvardinta, ji vis tiek egzistuoja. Vis dėlto, kai visa tai aiškiai nepasakyta, neaprašyta, tada atsiranda galimybė intrigoms, šešėliams ir kartais tuo piktnaudžiaujama. Partijos karjeros laiptais gali kilti žmonės ne pagal savo realius nuopelnus ir egzistuoja aibė kitų dalykų, kurie griauna organizaciją iš vidaus. Tai priminė apstingusią pelkę, kurioje visi įklimpę ir bijo pajudėti, kad dar giliau negrimztų. Reikėjo tai pakeisti.

Šiandien mes turime skaidrią, aiškią, visiems suprantamą sistemą. Kodėl ji veiks? Todėl, kad tos nuostatos bus taikomos visiems. Mes jas aprašėme, paskelbėme ir galime vertinti, ar partijos narys elgiasi teisingai, ar ne. Ir tai – vienas pagrindinių šios pokyčio programos laimėjimų.

- Tačiau egzistuoja ir partijos Statute numatyti instrumentai, pavyzdžiui, Etikos ir procedūrų komisija. Koks šių taisyklių, vertybinių kelrodžių santykis su tuo, ką nurodo Statutas?

- Visi šie dalykai Statutą papildo. Tai, kas parašyta Statute, yra griežtos normos, į kurių pažeidimus ir reaguoja Etikos komisija. Bet visa kita yra moralės sfera. Ir štai čia mes visi kartu – skyrius, taryba, prezidiumas – galime vertinti atitikimą deklaruotiems principams ir toms vertybės, kurios yra surašytos. Tai nereiškia, kad žmogus, nesilaikantis mūsų elgesio kodekso, pagal Statutą gaus nuobaudą. Esmė tokia, kad toks elgesys nėra skatinamas. Tokiam žmogui daryti politinę karjerą ar siekti politinių aukštumų bus gerokai sunkiau.

Politikoje liko tik skaičiai

- Pokyčio programa ir paskutinis jos punktas – socialdemokratinė vizija Lietuvai – regis, yra bandymas į viešąją erdvę sugrąžinti diskusiją apie socialdemokratiją. Iki šiol tos diskusijos seklios: girdi, socialdemokratija kalba tik apie tai, kaip atimti iš tų, kas turi ir kažkaip padalinti tiems, kurie turi mažiau. Čia pat diskutuojama, ar socialdemokratija XXI a. dar apskritai aktuali.

- Tie, kas šneka, kad socialdemokratija kaip ideologija yra nebeaktuali, klysta. Paprastai tai daro oponentai, stengdamiesi sumenkinti socialdemokratus. Visame pasaulyje stebime nelygybės ir atskirties didėjimą. O pagrindiniai socialdemokratų tikslai – socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, solidarumo, nešant viešųjų paslaugų sektoriaus naštą, užtikrinimas. Taigi yra kaip tik priešingai: socialdemokratai – kaip niekada aktualūs.

Tačiau taip, priekaištas, kad patys leidome diskusijai tapti tokiai sekliai – teisingas. Tai yra visų atsakomybė. Pasidavėme į lengvą populizmą, technokratišką valdymą. Politikoje nebeliko idėjų, liko tik skaičiai. Skaičiai, pateikti ministerijos tarnautojų, taigi iš politinio konteksto išimti dalykai. Tokios mažos idėjos žudo politiką. Turime grįžti prie vertybių, prie didelių idėjų, prie konceptualių dalykų.

- Į panašius klausimus socialdemokratai atsakinėja visame pasaulyje. Ką reiškia socialdemokratija XXI a., kai cechų ir manufaktūrų laikai baigėsi, kai darbininkų klasės nebelieka, atsiranda laisvai samdomi darbuotojai, atsiranda naujos socialinės grupės, kurių nevienija profesinės sąjungos ir t. t. Kaip visa tai pasitinka ir atliepia atsinaujinusi LSDP?

- Mes apie tai dabar ir diskutuojame. Apie nesaugias darbo vietas, apie nykstančias socialines garantijas dėl besikeičiančių darbo santykių. Taip, mes anksčiau buvome pripratę prie apibrėžto santykio: štai – yra įmonė ar įmonės savininkas, o čia – samdomi darbuotojai. Visa tai labai sparčiai keičiasi. Daugėja laisvai samdomų darbuotojų, kurie įvairių technologijų pagalba pardavinėja savo darbo jėgą visame pasaulyje. Bet už tai neturi stabilių darbo santykių, stabilių pajamų, neturi jokių socialinių garantijų. Ir neturi apsaugos, kurią anksčiau garantuodavo profesinės sąjungos. Besikeičiantys darbo santykiai kelia naujus iššūkius ir į juos savo politinėje programoje atsakysime.

Lietuvoje visi tie procesai – darbo santykių revoliucija – vėluoja keletą metų. Vakarų Europoje ir JAV jie vyksta sparčiau, tačiau tai pajus ir Lietuva. Nesaugių darbo santykių susaistyta visuomenės dalis didės, taigi jai taip pat reikės socialdemokratų pagalbos.

- Grįžkime prie pirmo pokyčių programos punkto: „Teisinga ir auganti. Visa Lietuva“. Retas tam prieštarautų. Kodėl socialdemokratai išskyrė keturis ir būtent tokius politinius uždavinius?

- Tikslas, kurį suformulavome – Teisinga ir auganti. Visa Lietuva – organiškas ir natūralus, kylantis iš mūsų įsitikinimų, iš socialdemokratinės ideologijos. Tai – socialinis teisingumas, pažanga, solidarumas. Visa tai atspindi socialdemokratines vertybes.

Lygios galimybės visiems yra egalitarinės visuomenės pagrindas. Nešališkas valdymas – tai mūsų valdžios efektyvumas ir gebėjimas tarnauti žmonėms. Socialinių ryšių stiprinimas – bendrystė arba, kaip kartais vadiname, solidarumas, gebėjimas veikti bendrai. Atsakingas vystymasis – tai pažanga, kuri ne griauna, o kuria naudą visiems. Čia – „žalioji“ gija mūsų programoje.

Visa tai apibrėžia, kas yra moderni socialdemokratija. Apibendrinant, tai yra lygios galimybės visiems, nešališkas ir efektyvus valdymas, visų lygybė prieš įstatymą ir bendro veikimo visuomenė – iš atskirų žmonių į pilietinę visuomenę. Taip pat tai – pažangi visuomenė, tačiau tokia, kuri pažangą sugeba sutramdyti, nes kai kada technologijos gali būti žalingos.

- Kaip įmanoma tą pokytį padaryti, kai nuo pat Nepriklausomybės pradžios vyrauja ekonominio liberalizmo doktrina, kai toks mąstymas yra persmelkęs visas sritis?

- Manau, kad tam atėjo labai palankus laikas. Visos valstybės pergyvena savo raidos etapus. Kai griuvo Sovietų Sąjunga, kur bendro veikimo, solidarumo idėjos buvo traktuojamos iškreiptai, nėrėme į laukinį kapitalizmą. Jį kažkaip išgyvenome, visko buvo ir tada perėjome į socialiai orientuotą kapitalizmą, rinką su žmogaus veidu. Tačiau tas perėjimas, kaip dabar liudija faktai, tebuvo formalus. Didžiulių verslų įtaka politikams ir politikai išliko.

Tačiau šiandien aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės. Didžiulės visuomenės grupės buriasi į įvairius pilietinius judėjimus ir reikalauja kairiosios politikos, t. y. didesnių investicijų į viešąjį sektorių, į sveikatos priežiūros, socialinį ir kultūros sektorius, mokytojų atlyginimus ir pan. Daug intelektualų vis garsiau kalba kairiųjų lūpomis, kairiųjų retorika ir apie kairiųjų vertybes. Tai reiškia, kad kairioji politika, ilgą laiką buvusi reikalinga, bet neturėjusi tribūnos, dabar vėl tampa madinga.

- Tačiau ar socialdemokratai pajėgūs atliepti tą lūkestį? Ką LSDP gali pasiūlyti be progresinių mokesčių idėjos?

- Pirmiausia visuomenė turi susitarti. Jeigu norime tokių viešųjų paslaugų kaip Švedijoje, tai negalime turėti tokios mokesčių sistemos kaip JAV. Taip nebūna. Jeigu nori važinėti „Mercedes“ automobiliu, tavo atlyginimas turi būti didelis, kad jį galėtum įpirkti. Jeigu mes, visuomenė, susitariame, kad norime to, kas parašyta Konstitucijoje – nemokamo mokslo, nemokamo švietimo, nemokamos sveikatos priežiūros – vadinasi, turime visi kartu susitelkę už tai susimokėti. Klausimas yra ne apie didesnius mokesčius. Klausimas – apie sąžiningesnius ir teisingesnius mokesčius.

Neįtikėtina, bet akivaizdu: šiandien tie, kas uždirba daugiau, moka mažiau mokesčių nei tie, kurie gauna vidutines pajamas. Tai – unikali ir neteisinga mokestinė sistema, nors ką tik išgyvenome mokesčių pertvarką. Visa tai liko neišspręsta. Taigi, prieš kalbėdami apie didesnius mokesčius, turime pasišnekėti apie teisingesnius mokesčius.

Išmokos – ne išeitis

- Jūs kalbate apie visuomenės susitarimą?

- Taip, galbūt net apie referendumą, kurio metu visuomenė tiesiai šviesiai pasakytų, ko ji nori. Nes girdime  įvairių nuomonių. Kai kas sako, kad reikėtų privataus medicinos draudimo: turi didesnes pajamas, daugiau moki, taigi nusipelnai geresnės sveikatos apsaugos. Kiti štai sako: gal įveskime iš dalies mokamą sveikatos priežiūrą? Čia tik iliustracija, tačiau mums dėl kai kurių dalykų reikia susitarti. Tam, kad mes žinotume, ko siekiame.

Yra ir kiti aspektai. Tai – korupcija ir žmonių, kurie dirba viešajame sektoriuje, kompetencija. Jei atlyginimas geras, konkurencija dėl darbo vietos yra didelė. Jeigu atlyginimas yra juokingas, tai ten eina dirbti bet kas. O paskui skundžiamės, kaip tie mokytojai mūsų vaikų neišmoko, todėl reikia samdyti korepetitorių. O jį gali samdyti tik tie, kas turi pinigų. Taip atsiranda mokamas mokslas, mokama sveikatos apsauga ir pan. O mes visi apsimetame, kad nemokama. Tai yra tiesiog nesąžininga.

Socialdemokratų siekis yra lygių galimybių visuomenė. Toks nelygybės mastas, koks yra dabar, absoliučiai nepriimtinas ir jį įveikti gali tik valstybė aktyviomis viešosios politikos priemonėmis.

- Didžiausias iššūkis Lietuvai – pajamų nelygybė, kuri tik auga. Kai kas tai vadina net grėsme demokratijai. Kaip šią problemą siūlo spręsti LSDP?

- Pajamų nelygybė susiformuoja darbo užmokesčio mokėjimo metu. Išspręsti tą problemą, mokant įvairias išmokas – beveik neįmanoma. Vienas būdų mažinti pajamų nelygybę – dėl darbo užmokesčio derėtis su darbdaviais tarpininkaujant šakinėms profesinėms sąjungoms, pasirašyti kolektyvines sutartis.  Arba problemą galima spręsti viešųjų paslaugų pavidalu. Viešosios paslaugos finansuojamos bendrai, taigi kalbu apie perskirstymą, mažinantį pajamų nelygybę. Toks kelias – vienas efektyviausių.

Taigi, jei norime kovoti su pajamų nelygybe, turime kautis dviejuose frontuose. Pirma, kartu su profesinėmis sąjungomis stengdamiesi užtikrinti teisingą atlygį už darbą parengiant įvairias kolektyvines sutartis ir pan. Antra, kovoti už stiprų viešąjį sektorių, kuris sudaro galimybes gauti valstybės garantuojamas kokybiškas paslaugas nemokamai absoliučiai visiems, nepriklausimai nuo pajamų.

- Svarbiausias LSDP pokyčių programoje yra penktas punktas: socialdemokratinė vizija Lietuvai. Tai – artėjančių rinkimų programa?

- Tai yra socialdemokratų vizija Lietuvai iki 2024 metų. Nuo šios vizijos „atsišakos“ visos kitos siauresnės politinės programos – savivaldos, Europos Parlamento, Seimo rinkimų ir taip toliau. Tai bus konceptualus ir sistemiškas ilgalaikis dokumentas, kurį patvirtinsime šių metų lapkričio mėnesį. Šią programą mes pasirengę įgyvendinti tiek būdami opozicijoje, tiek pozicijoje.

Socialdemokratų vizijos rengimo principas – plačios konsultacijos. Kvietėme visus, norinčius, galinčius, turinčius entuziazmo ir politinės valios, prisidėti prie programos rengimo. Visi, kurie nori prisidėti gali kreiptis ir bus įtraukti į procesą. Darbas vyksta atskirose grupėse, vėliau parengsime suvestinę redakciją ir ją paskelbsime. Dėl galutinio varianto bus diskutuojama viešai – rudenį paskelbsime šios politinės programos viešų svarstymų datas.

Šaltinis: lsdp.lt