Karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, turi savo herbą, vėliavą, himną. Šie valstybiniai simboliai randa įvairias vietas, tačiau būtinai valstybės sostinėse. Lietuvos sostinėje Vilniuje valstybinė vėliava plevėsuoja Gedimino pilies bokšte ir virš Seimo rūmų, istorinė vėliava – virš Prezidentūros, Valdovų rūmų. Himnas deramai pristatytas Kudirkos aikštėje. Herbui-Vyčiui tinkamiausia vieta būtų Lukiškių aikštėje.
Lukiškių aikštės sutvarkymui ir paminklui skelbti keli konkursai, tačiau, dėl aiškiai neapibrėžtų gairių paminklui bei pačiai aikštei, kūrėjų projektai nerado teigiamo atgarsio nei tarp konkursų komisijų narių, nei visuomenėje. Jei būtų konkursų sąlygose numatytas herbo simbolis – Vytis, kurio trūksta sostinei, kūrėjams užduotis būtų palengvėjusi ir gal dėmesio vertas projektas būtų gimęs. Lietuvos Laisvės kovotojų leidinėlyje „Varpas“ tokių siūlymų būta (kun. Robertas Grigas, Seimo narys Kęstutis Masiulis, dailininkas Antanas Rimantas Šakalys), net eskizai teikti, tačiau atgarsio nesulaukė.
Vyčio sostinei tikrai trūksta. Tai liudija ir VšĮ „Mūsų vėliavos“ šviesuolių rūpesčiu virš Lukiškių aikštės nuo 2013 metų plevėsuojanti vėliava su Vyčiu.
Paminklo paskirtis gali išlikti ta pati, kokia buvo konkursų užduotyse („Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“), paminklo postamento bei aplinkos turinys taip pat sąlygose yra aptartas, regis, belieka imtis projektuoti.
Jei individualiai suprojektuoti nesiseka, pasiteisintų kolektyvinė kūryba – kūrėjų talka, jei valstybė neskiria lėšų, galima aukų rinkliava – visuomenės talka. Turime pavyzdį – paminklą himnui – tautinei giesmei. Vilniaus universiteto biomedicinos profesorius Gintautas Česnys, dešimt metų visaip trukdant valstybės politikams, vien surinktomis asmeninėmis lėšomis pastatė keliantį pasididžiavimą obeliską – tautinės giesmės paminklą. (Sustok, praeivi, prie paminklo, paminėk garbingą velionį Gintautą Čėsnį).
Vienam asmeniui talkas sutelkti, projektą administruoti gal persunki būtų užduotis, tačiau rimta visuomeninė organizacija galėtų įkurti „Vyčio“ fondą, kuris su visuomenės ir valstybės parama projektą sukurtų ir įgyvendintų. Tikėtina, kad pritarimo ir paramos sulauktume Lietuvoje ir iš užsienio lietuvių.