Stacionarus „Android“: jūsų kitas kompiuteris bus su žaliu žmogeliuku

Jau ilgiau nei dešimtmetį asmeninių kompiuterių rinka buvo kovų arena, kurioje varžėsi vos trys platformos. Netikėtai vos per kokius vienus metus prie jų prisidėjo ketvirtas dalyvis. Ir štai jūsų kitas asmeninis kompiuteris, kai tik ryšitės jį nusipirkti, gali turėti ne Microsoft Windows, ne Apple Mac OS X arba Linux, o „nerimtą“ Google Android.

Prisipažinkite: jei jūs rimtai ir nesvarstėte tokios galimybės, tai bent jau intuicijos lygmeniu - pasąmonėje - šią idėją svarstėte. Ir taip nutiko ne tik jums, kaip vartotojams, bet ir asmeninių kompiuterių gamintojams. Daugelis jų jau anonsavo, ruošiasi tai daryti, o galbūt net jau pardavinėja tradicinius kompiuterius su Android, o Google, panašu, tuoj tuoj praneš, kad mobilioji operacinė sistema gaus reikiamas stacionariems kompiuteriams savybes.

Taigi apie viską iš eilės. Šiuo metu galima konstatuoti, kad formuojasi dvi vadinamųjų „Android“ PC kategorijos. Viena jų siūlo hipertrofuotą planšetinį kompiuterį, arba hibridą, kuris sujungia nešiojamojo ir planšetinio kompiuterio funkcionalumą. Tipinis šios kategorijos atstovas galėtų būti, pavyzdžiui, HP Slate 21, kuris turi 21,5“ įstrižainės jutiklinį ekraną su viduje paslėptu procesoriumi nVidia Tegra 4. Čia ir integruotas duomenų kaupiklis, ir USB jungtys, ir SD kortelių skaitytuvas… Operacinės sistemos vaidmenį, savaime suprantama, atlieka Android (konkrečiu atveju – 4.2 Jelly Bean).

Vis dėlto HP nėra vieniša – panašius sprendimus anonsavo ASUS, Acer ir daugelis kitų kompanijų, kurios mobiliojoje rinkoje mato galimybę ne tik užsidirbti, bet ir pasiūlyti ką nors neįprasto.

All-in-One tipo stacionarus kompiuteris HP Slate 21 su OS Android (PCWorld nuotrauka)

Kartu su jais atsiranda ir antra Android PC kategorija – tai ekrano neturintys mikrokompiuteriai, kurie paprastai telpa delne, o kartais labai primena USB atmintinę arba išorinį TV imtuvą, prie kurių reikia prijungti monitorių, pelę, klaviatūrą. Vis dėlto funkcionalumu jie vargu ar nusileidžia pirmos kategorijos produktams: turime tuos pačius alternatyvius (ARM) procesorius, tą patį atminties kiekį, tas pačias praplėtimo galimybes.

Tokių įrenginių kiekybinį svorį rinkoje galima įvertinti iš tos pačios Google publikuojamos statistikos: maždaug kas dvidešimta Android kopija veikia įrenginyje, kuris yra daug didesnis nei tradicinio planšetinio kompiuterio (reikia suprasti, kad OS įdiegta būtent asmeniniame kompiuteryje). O tai jau apie 50 mln. įrenginių. Tokiu būdu, norime mes to ar nenorime, Android PC segmentas jau egzistuoja. Vis dėlto kodėl Android dar nelaikoma visaverte stacionaria platforma?

Dėl taikomųjų programų Android viskas gerai. El. parduotuvėje yra visko, kas būtina, kad būtų patenkinta absoliuti dauguma namų vartotojų ir neišrankių verslo atstovų. Naršymas internete ir komunikacijos, biuro ir darbo su grafika programos, multimedija kiekvienam pagal skonį, o apie žaidimus apskritai nėra ką kalbėti. Anksčiau Android buvo vertinama kaip išskirtinai vartoti skirta platforma, o šiandien ji tinkama ir kurti. Užtenka prie planšetinio kompiuterio prijungti USB arba Bluetooth klaviatūrą ir taip praleisti vieną dieną.

Android kompiuteriai jau kuris laikas draugauja su periferiniais įrenginiais. Spausdinti irgi moka (HP nuotrauka)

Kiek sudėtingiau dėl išorinių įrenginių tvarkyklių, - jie, panašu, standartinėje Android konfigūracijoje „apipjaustyti“ iki minimumo. Vis dėlto sistemos branduoliu ir toliau išlieka Linux, taigi naujų tvarkyklių pridėjimo problema sprendžiama gana trivialiu būdu (paprastu varnelių uždėjimu kompiliacijos etape, nors tuo turi pasirūpinti gamintojas), o tai patvirtino HP su savo Slate 21. Taigi dėl periferijos problemų artimiausioje ateityje kilti neturėtų.

Vis dėlto dėl vartotojo sąsajos dar kyla nemažų bėdų. Iš principo naujausios Android versijos geba užimti visą didelės įstrižainės ir raiškos ekraną. Tačiau aplikacijų valdymas turėtų būti tobulinamas. Visavertiškai valdyti kelias programas viename ekrane kol kas neįmanoma, daugelis programų nepritaikytos prie mastelių keitimo arba daro tai labai negražiai. Ar tik ne čia slypi Android, kaip nevisavertės stacionarios sistemos, bėdos? Ir ar ne tai nuolat eskaluojama, norint sumenkinti šią operacinę sistemą? Kol kas vartotojui lengviau suprasti stacionarios platformos migravimą į mobiliuosius įrenginius, o ne atvirkščiai.

Tačiau prieš stereotipus ir kitus nedidelius nesklandumus galima panaudoti puikų ginklą – mažą kainą. Pirmai kategorijai priklausantys Android PC jau pasiekė vidutinę 400 dolerių kainą. (FACEIT.LT skaitytojai galėtų pasufleruoti nemažai tokių variantų.) Antros kategorijos kompiuteriai masiniai turėtų tapti rudenį arba pačioje metų pabaigoje, o jų kaina jau dabar dažnai yra mažesnė nei 100 dolerių (toks Raspberry Pi apskritai kainuoja apie 100 litų).

Tokie nebrangūs Android mikrokompiuteriai puikiai tinka susipažinti su technologijų pasauliu

Tarp šių kainų „žirklių“ yra gana daug erdvės manevrams. Netgi procesorių gigantas Intel prognozuoja, kad gali atsirasti Android nešiojamųjų kompiuterių, kurie kainuos apie 200 dolerių (panašiai nusiteikusi ir kompanija AMD). Tokios kainos nelabai įprastos tradicinių asmeninių kompiuterių gerbėjams (čia kainos apskritai linkusios artėti prie keturių skaitmenų sumos), tačiau būtent tai eilinio vartotojo akyse atrodo labai patraukliai.

Dabar belieka leisti vartotojui suprasti, kad Android oficialiai pasiruošusi užimti vietą tiek namuose, tiek ir darbe. Tikėtina, kad tam kompanija Google jau ruošiasi. Liepos 24 d. turėtų įvykti žiniasklaidos ir rinkos analitikų susitikimas su Google Android padalinio vadovu Sundaru Pichai. Kalbama, kad per susitikimą nebus ryžtasi parodyti Android 5.0 Key Lime Pie, tačiau manoma, kad bus prabilta apie stacionarią operacinės sistemos sąsają. Ir mažai kas abejoja, kad Android 5.0 bus demonstruojamas ir asmeniniame kompiuteryje.

Kas dar galėtų Android sutrukdyti kelionėje į stacionarių kompiuterių nišą? Virusai ir kenkėjiška programinė įranga? Vargu, nes tradicinių asmeninių kompiuterių vartotojų tuo nenustebinsi. Varžovu gali tapti Chrome OS, kurios sėkmė biudžetinių įrenginių segmente atrodo įspūdingai, – iki 400 dolerių kainuojančių nešiojamųjų kompiuterių segmente JAV rinkoje kas ketvirtą sistemą okupavo Chrome OS.

Operacinės sistemos Android žygis į stacionarių kompiuterių segmentą dar tik prasideda…

Vis dėlto čia lemiamu veiksniu turėtų tapti įprotis. Android pažįstama vos ne kiekvienam Žemės gyventojui (galbūt nenaudojo, bet iš nuogirdų tikrai žino). O štai Chrome OS girdėta tik besidomintiesiems IT rinka, juo labiau kad dar gajus stereotipas, jog ši Google operacinė sistema be interneto visiškai nenaudinga. Ir nesunku atspėti, ką pasirinks vartotojas, jei prieš jį bus panašios kainos ir išvaizdos kompiuteriai su Android ir Chrome OS.

Nesinori nuliūdinti Linux gerbėjų (ne vienus metus tenka naudotis Ubuntu ir Fedora sistemomis), tačiau būtent Android lemta tapti tuo tikruoju stacionariu Linux, apie kurį jau daugiau nei dešimt metų svajoja kompiuterių entuziastai. Po kurio laiko, kas ten žino, galbūt Android bent jau vartotojų segmente išstums ir Microsoft Windows? Galima spėti, kad jau šiais metais per šventinių išpardavimų sezoną prekyboje pamatysime ne vieną tradicinį asmeninį kompiuterį su žalio žmogeliuko logotipu. Tiesa, tai greičiausiai atsitiks ne Lietuvoje: mūsų šalyje net ir planšetinių kompiuterių invazija prasidėjo daug vėliau nei Vakaruose.