Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Žemiau bus pateikti žurnalisto, neturinčio teisininko išsilavinimo, pamąstymai apie Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir jo vietą Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje.
Jei tekstą norės komentuoti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, vienintelis prašymas yra komentuoti ne įsigalėjusį požiūrį, o galiojančius teisės aktus.
- ••••••
Pradėsiu nuo to, kad Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė pareiškimą dėl Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) 2011 metų sausio 6 dienos sprendimo įgyvendinimo.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai niekuo neypatingas įvykis – per dieną į savo pašto dėžę gaunu dešimtis pranešimų spaudai apie įvairiausius pareiškimus.
Tačiau pirmas žvilgsnis kartais gali būti klaidingas. Šiuo konkrečiu atveju – taip pat, nes KT pareiškimai yra atskiri atvejai, tai yra, ypatingai reti ir išimtiniai. KT atstovė spaudai man patvirtino, kad KT istorijoje jų iki šiol būta mažiausiai du. Vieną jųradau.
Šiaip jau į pirmadienio KT pareiškimą būtų galima nekreipti jokio dėmesio, nes, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, drįsiu teigti, jog teisine prasme tai – niekinis dokumentas, neturintis jokios teisinės galios.
Tačiau nepaisant to, jis yra svarbus. Svarbus ta prasme, kad juo KT iš anksto paskelbia, kad jis ir toliau žais politinius žaidimus, kuriuos pradėjo žaisti per R.Pakso apkaltos procesą. Tai yra, nesiims taisyti klaidos, kuria padarė priimdamas 2004 metų gegužės 25 dieną nutarimą, kuriuo, kaip nusprendė EŽTT pažeidė buvusio prezidento R.Pakso teises.
Ypatingo dėmesio vertos štai šios KT pareiškimo vietos:
Šiame kontekste pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtame sprendime nurodė, jog draudimas asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, dalyvauti rinkimuose į Seimą yra įtvirtintas konstituciniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
[...]
Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.
... Šiek tiek ironizuojat – KT nekaltas, aplinka (tai yra, EŽTT) kalta.
Bet nejuokinga. Nes, mano – ne teisininko – supratimu, KT meluoja. Labai įdėmiai perskaičiau EŽTT sprendimą. Ir, remdamasis savo anglų kalbos žiniomis, drįsčiau teigti, kad KT neteisingai interpretuoja EŽTT sprendimą.
Man EŽTT sprendime nepavyko rasti teiginio, jog „draudimas asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, dalyvauti rinkimuose į Seimą yra įtvirtintas Konstitucijoje“.
EŽTT sprendime (110 punktas) yra nurodoma, kad draudimas yra įtvirtintas konstitucinėje aplinkoje (constitutional stone) ir dėl to yra nekeičiamas.
Kita vertus, EŽTT čia pat (111 punktas) nurodo, kad Lietuvos Konstitucijos 56 straipsnis, nurodantis, kokie asmenys negali būti renkami Seimo nariais, nekalba apie apkaltos būdu iš posto pašalintus pareigūnus.
Spėju, kad KT formuojamos konstitucinės doktrinos šalininkai ir patys KT teisėjai šioje vietoje man kibs į atlapus ir puls aiškinti, kad KT nutarimai, aiškinantys Konstituciją yra Konstitucijos dalis, todėl KT 2004 m. gegužės 25 dienos KT nutarimas yra prilygintinas Konstitucijai.
Bet tai tik interpretacija, neturinti jokio teisinio pagrindo.
Iš tikrųjų KT neturi galios interpretuoti Konstitucijos. Norint tuo įsitikinti pakanka įdėmiai perskaityti Konstitucijos VIII skirsnį. Jame nėra net užuominos apie KT galias aiškinti Konstituciją. KT galios yra baigtinės ir jos aiškiai išvardytos 105 Konstitucijos straipsnyje.
Tų galių negalėtų išplėsti ir KT įstatymas , nors ir jame nėra nieko pasakyta apie KT teisę interpretuoti Konstituciją.
Mano, kaip ne teisininko, supratimu, tai logiška. Devyni asmenys, kad ir kokie protingi, sąžiningi ir dori jie bebūtų, negali uzurpuoti teisės keisti Tautos susitarimo, kuriam Tauta pritarė referendume. Dėl vienos paprastos priežasties – Tauta dėl to nesusitarė ir to neįrašė savo susitarime – tai yra, Konstitucijoje.
Suprantu, kad skamba šiek tiek šventvagiškai, tačiau, mano supratimu, realiame gyvenime būtent tai ir įvyko – devyni KT teisėjai uzurpavo Tautos valią ir kažkuriuo konkrečiu momentu, priskirdami sau teisę interpretuoti Konstituciją, kartu priskyrė sau teisę keisti Konstituciją savo nuožiūra be Tautos pritarimo.
Kada konkrečiai tai įvyko negalėčiau pasakyti, šioje vietoje galbūt galėtų padėti konstitucinės doktrinos žinovai, o gal reikėtų atskiros ir išsamios studijos. Tačiau akivaizdu yra viena – nė vienas šiuo metu galiojantis teisės aktas, įskaitant Konstituciją, nekalba apie Konstitucijos keitimą, remiantis KT nutarimu, sprendimu ar išaiškinimu.
Tuo tarpu 2011 metų sausio 10 dienos pareiškime KT bando mums visiems įteigti, jog yra priešingai. Devyni (tiksliau – aštuoni, nes viena KT teisėja dėl ligos svarstant pareiškimą nedalyvavo) KT teisėjai bando pasakyti, kad jų 2004 metų gegužės 25 dieną paskelbta Konstitucijos interpretacija yra aukščiau už Konstituciją, kuriai mes pritarėme 1992 metų spalio 25 dienos referendume.
Ir kad dėl šios devynių teisėjų interpretacijos mes – visa Tauta – turime keisti savo susitarimą, tai yra, Konstituciją.
Aš asmeniškai su tuo nesutinku. Ir ne tik todėl, kad asmeniškai mačiau, kaip buvo kuriamas dabartinės Konstitucijos tekstas. Būdamas sveiko proto manau, kad negalima atiduoti visos Tautos likimo į devynių žmonių rankas, nepaliekant jokios apsaugos. Net jei tie žmonės yra dori, sąžiningi, atsakingi ir neturintys jokių politinių ar asmeninių interesų, kuo aš asmeniškai, deja, abejoju.
Konstitucija yra per daug svarbus dokumentas, kad paliktume bent menkiausią galimybę ja manipuliuoti. Šiandien, atrodo, jau darosi akivaizdu, kad manipuliacija Konstitucija, tai yra, visų mūsų susitarimu, tapo realybe.
Galime prisiminti KT nutarimus dėl teisėjų atlyginimų, dėl pilietybės, dėl „Leo LT“, dėl pensijų mažinimo. Ar tai buvo nutarimai dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai? Drįsčiau teigti – ne. Tai tebuvo bandymai interpretuoti Konstituciją pagal tuometinę politinę konjuktūrą.
Paradoksas, bet turiu prisipažinti, jog nors ir kritikuodamas daugelį KT nutarimų, pats visą laiką laikiausi nuomonės, jog teisė yra visa ko pagrindas. Tai yra, kad KT nutarimų, net jei jie atrodo konjunktūriniai ir politizuoti, turi būti paisoma. Pamenu, net džiaugiausi, kai V.Adamkus vis dėlto nesiryžo suteikti pilietybės K.Douglas, o D.Grybauskaitė vetavo Pilietybės įstatymo pataisas.
Tačiau dabar nebijau prisipažinti, jog daugeliu atvejų klydau. Išskyrus tą vieną – kaip per apkaltą KT tapo politinio proceso dalyviu ir ėmėsi funkcijos, kurios Tautos susitarimas KT nesuteikė: naudoti Konstituciją kaip įrankį politiniams oponentams šalinti.
Klydau todėl, kad maniau, jog daugelį problemų gali išspręsti laikas ir branda.
Po 2011 metų sausio 10 dienos KT pareiškimo supratau, kad buvau naivus. Kad laiko buvo per mažai ir kad brandai atsirasti trukdo interesai, pinigai ir kitos žemiškos vertybės, kurios daugeliui vis dar yra svarbesnės už Tautos susitarimą.
Todėl šiandien esu įsitikinęs, kad KT problemą reikia spręsti iš esmės.
Ir tai padaryti galima dviem būdais.
Pirmasis – gana juokingas – yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar jo nutarimai, aiškinantys Konstituciją, turi didesnę galią nei pati Konstituciją. Labai norėčiau paskaityti, šį išaiškinimą ir ypač tą jo dalį, kurioje KT paaiškintų, kuris Konstitucijos straipsnis sutekia jam didesnę galias nei pati Konstitucija.
Antras būdas – daug paprastesnis – yra KT įstatymo pataisa, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad KT neturi galios interpretuoti Konstitucijos, nekalbant jau apie galią ją keisti ir po to reikalauti, kad Tauta ar jos atstovai Seime tuos pakeitimus atšauktų keisdami Konstituciją. Teisine prasme nieko įžūlesnio tikriausiai neįmanoma sugalvoti.
Tokia pataisa panaikintų E.Kūrio iššauktas Konstitucijos dvasias ir grąžintų Konstituciją tiems, kam ji priklauso – Tautai.
Tikriausiai pasirodysiu naivus, bet kažkodėl manau, kad tai nėra neįmanoma.
Jei, žinoma, vis dar esame Tauta.
Šaltinis: racas.lt, 2011 sausio 11
Komentarai (30)
Labai geras Jūsų pastebėjimas.
Lietuvoje daugumai atrodo, kad vienas be kito negali egzistuoti, bet pasaulyje yra daug demokratiškesnių nei Lietuva šalių, kuriose nėra vienos įstaigos, turinčios konstitucinės išminties monopolį, bet kuriose puikiai veikia vadinamoji decentralizuota įstatymų leidimo konstitucinė priežiūra. Tai, pavyzdžiui, JAV, visos Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, kai kurios Britanijos tautų sandraugos valstybės. Tinkamai paredagavus, Lietuvoje galima būtų pasinaudoti bet kurios iš šių šalių įstatymų konstitucinės priežiūros sistema. Numatant tikėtinus Lietuvos teisininkų kaltinimus teisės neišmanymu, geriausia remtis patirtimi Skandinavijos šalių, kurios, kaip ir Lietuva, yra civilinės teisės valstybės (kitos minėtos šalys yra bendrosios teisės valstybės).
zmogus raso, kad jam idomu kaip baigsis Pakso byla. taciau yra svarbesne byla. tai Jezaus Kristaus byla. pasaulieciu atstovas Poncijus Pilotas pripazino, kad Jezus neklatas. Taciau ar pati vizuomene, kuriai atseit atstovauja religiniai veikejai (Jezaus Kristaus laikais tai Judaizmo hierarchai, siais laikais Pinigizmo hierarchai) pripazins Jezu Kristu nekaltu. Neseniai dabartinis popiezius pranese, kad Jezus pazeide Istatyma (kai kalbejo apie gailestinguma, atseit sabo istatymas draudzia gailestinguma, o Jezus per saba buvo gailestingas). t. y. pripazino Jezu kaltu. O popiezius laikomas neklystanciu tikejimo klausimais. Ne visiems popiezius yra toksai autoritetas, taciau Jezus vietsiek lieka kaltas, nes Jezaus vardu prisidengusi baznycia vykdo nusikaltimus. Ukrainoje yra net "svetntojo Jezaus simtine" kurios pagrindinis uzsiemimas zudyti zmones. del to irgi kaltas Jezus. ir dar tiek galima atrasti kaltinimu, kad pasirodys jog nukryziavimas Jezui yra per maza bausme. AR NE LAIKAS BUTU ISTEISINTI JEZU?
pats valdei sali, tai ko nesutvarkei? Paverkslent kikevienas gali
Konstitucinio Teismo veiklą ir galias reglamentuoja Konstitucinio Teismo įstatymas. 1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. TODĖL SEIMAS TURI GALIAS SUTVARKYTI BETVARKĘ-REIKIA PRIIMTI KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO PAKEITIMUS IR NUSTATYTI, KAD KT NEGALI IŠEITI UŽ KONSTITUCIJOS RIBŲ. Tokis paraktika jau yra,berods,Vengrijoje Advokatė A. B Jankevičienė
Puikus straipsnis. Tik kazkodel man atrodo kad sunys loja o karavanas eina. Is kitos puses pirma buvo zodis, po to atsirado kunas. Idomu kaip cia gerbiamo prezidento R. Pakso byla baigsis. Neabejoju kad jis bus sugrazintas i teisetai isrinkto salies vadovo posta.
tas Konstitucinis teismas tuos Konstitucijos neatitikimus po kelis mėnesius nagrinėja, jei bet kas gali tą Konstituciją paskaityti ir pats nuspręsti, kaip ten parašyta! Net kalėjimuose gi organizuojami konkursai, kas geriau žino ją! Prezidentė net tai kuruoja visos Lietuvos mastu kasmet!
LDK buvo Konstitucinis Tribunolas ...
Skaitau dabar TiesosLT. Įžanga tokia: "Dauguma valdančiųjų siūlymų – mažinti Seimo narių skaičių, keisti rinkimų sistemą, koreguoti Seimo rinkimų datą, įvesti tarėjus teismuose, galiausiai surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės ir įteisinti elektroninį balsavimą"... T.y., valstiečiai nori keisti ir Konstituciją, ir RINKIMŲ SISTEMĄ...Apie KT nera šoma.
apie kokį ankstesnį račo konstitucijos interpretavimą rašote ? - priminkite, jei nesunku :)
JAV gosdepas skiria mums Rezidentus, tie pasirenka KT, ir valdo. KT reikalingas pasidalinti, issklaidyti atsakomybe. Seimas yra blefas, uzsislaptine kgbistai, pazeidziami. Vyriausybe, blefas, skirta kolonijoje vykdyti Muterlando direktyvas. Racas kazkiektai ispirko savo kalte ankstesniame Konstitucijos interpretavime.
na be abejo :)) - kam gi duoti spręsti piliečių rinktiems seimūnams, kuriems leidžiama netgi keisti daugelį konstitucijos straipsnių, kai galima palikti spręsti niekieno nerinktiems teisėjams , kurie net nesivargina(neturi prievolės) tikrinti visų įstatymų atiikimą konstitucijai, o tik vargais negalais pasijudina tada, kai gauna kokį skundą :)))) - tiesa, gavę politinį užsakymą jie sukasi labai efektingai :)! - ir svarbiausia - jokių abejonių dėl šališkumo ir nepriklausomumo :))))))))))))))
yra aiškiai ir glaustai išklojusi KT funkciją (regis, buvę LL ar "Respublikoje"). Ją tiksliai atkartojo trečias komentatorius "Praeivis drambliukui". Kitokia KT veikla - jo jurisdikcijos pažaida. KT suvaldymas (rasi net panaikinant ir funkciją perduodant AT) - pirmaeilis teisėtumo (ne teisingumo) reikalas. Todėl tikriausia ir pirmučiausia būtinybė - atkakliai ir nuolat šia tema diskutuoti,rašyti, tartis,net įstatymiškai veikti. Taigi ačiū A. Račui, tik nereikia dėtis nesuvokiančiu teisės naivuoliu - teisėje gaudytis privalu bemenk visiems; nes teisė - jokia biofizika ar termodinamika - daug paprastesnis dalykas.
" tam užtenka seime sukurti specialų organą" matai kaip viskas paprasta. Klausimas ar ta grupe tikrai bus nepriklausoma ir nesaliska? --------------------------------------------------------- Man kazkaip atrodo kad klausimas per daug sudetingas, tam kad leist seimo nariu grupelei, juos spresti.
“Man EŽTT sprendime nepavyko rasti teiginio, jog „draudimas asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, dalyvauti rinkimuose į Seimą yra įtvirtintas Konstitucijoje“.“ ------------------------------------------------------- na, būtų jau visiškas beprotnamis, jei EŽTT imtų aiškinti kas “įtvirtinta“, o kas “atlaisvinta“ litchuanijos konstitucijoje :)))) - jei tokį teiginį(kokį cituoja Račas) parašė KT, tai tik dar vienas įrodymas, jog ta kontora yra vienas iš durnių laivo locmanų :) ------------------------------------------------------- ir dar - už abi labai ir labai prasmingas straipsnio išvadas Račui daugybė riebių pliusų :) - trūksta tik trečiosios ir pagrindinės - reziumuojant, kokia nerangi, nepaslanki, neskaidri, nediskretiška, neprognozuojama ir beprasmė kontora yra litchuanjos KT, ir kiek problemų jinai sukelė/sukelia šitos pseudovalstybės gyvenime, darytina vienareikšmiška išvada - konstitucinis teismas naikintinas čia ir dabar :)
kadangi klausimas be galo juokingas, tai leisiu sau juoko forma atsakyti dideliam vaikučiui :)))) -------------------------------------------------------- viskas labai paprasta :) - reikia tiesiog neleisti įstatymų , prieštaraujančių konstitucijai :)))) - tam užtenka seime sukurti specialų organą, iš mokančių skaityti (ypač konstituciją) žmonių - gal tarp 141-no pajaco tokių atsiras bent dešimt :)))) ) , kuris aprobuotų visus kuriamų ar taisomų įstatymų projektus :)) - o jei vistik koks nors įstatymas su pažeidimu “praslystų“, jį bet kuris pilietis ar juridinis asmuo galėtų apskųsti bet kokiam teismui - manau teisėjai, gebantys perskaityti civilinį ir baudžiamąjį kodeksus , kurių bendra apimtis prilygsta tūkstančiui konstitucijų , įstengtų įveikti ir skundus dėl įstatymų atitikimo konstitucijai :))))) - jei teismas nuspręstų, kad problemų su konstitucija esama, įstatymas grąžinamas į seimą, kaip brokuotas, o jo galiojimas stabdomas iki broko ištaisymo :)
Daleisim, nera konstitucinio teismo. Kaip tada sprest, gyncus del istatimu priestaraujanciu konstitucijai?
nuomonė - KT turi būti panaikintas. LR Konstitucijoje parašyta viskas.
Įdomu, ar autorius Artūras Račas perskaitė šį dr. J Ramanausko komentarą? Ar įsigilino? O gal jis norėtų čia išsakyti savo nuomonę, ką paskaitęs? Turiu vilties.
to "2. Pilietis (2016-11-19 10:51:13) (86. 100. 254. 215) Parašė: P. Racai, tai ir paklauskite KT teiseju, tiketina atsakys, kaip " atsake" p. Ramanauskui del nelegitimiu rinkimu...." Tai matau, čia esu paminėtas. Suprantame, kad KT teisėjai, kaip Lietuvos piliečiai ir kvalifikuoti teisininkai NIEKO NIEKAM NIEKADA NEATSAKYS. Tokie ten yra parinkti ir neteisėtos sudėties Seimo paskirti. Jie, kaip piliečiai senai ir giliai yra nusispjovę ant savo kaip piliečio pareigų ir tuom iš esmės pažeidžia Konstituciją ir visi verti apkaltos. Kartu komentatoriams primenu, kad tą mano kreipimąsi į KT galima pasiskaityti pasiguglinus 2016-06-06 straipsnį: "Viešas kreipimasis į LR Konstitucino Teismo teisėjus". Dėl Pakso nubaudimo pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, tai pagal LR Konstitucijos 74 str. Paksas apkaltos proceso tvarka turėjo būti pašalintas iš pareigų ir TAŠKAS, ir VISKAS ir DAUGIAU NIEKO. Nes už tai ir yra tokia numatyta bausmė Konstitucijoje: apkaltos proceso tvarka pašalinti iš pareigų. O Paksas, jei durnai nebūtų elgesis, tai ir nebūtų buvęs pašalintas. Prieš balsavimą Seime sau pasiskyrė patarėju J. Borisovą. Durniau nebūna. Koks žmogus yra, toks yra. Tai dabar tokia situacija, absoliučiai visi Seimo nariai kiekvieną dieną laužo Konstituciją ir savo priesaiką ir vis sėdi Seime. Iki tokios dalyko dagyvenome. Pilnas teisinis nihilizmas. Apie tai skaitykite straipsnyje "ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo". Ir dar apsistosiu ties viena mintimi. Kaip žinome, KT teisėjai laikas nuo laiko yra pakeičiami ir todėl protingai, o ne IDIOTŠKAI, žiūrint KT sprendimai gali būti keičiami, nes supratimas apie Konstituciją ir įstatymus, o taip pat aplinkybės, gali kisti. Taip yra svarbu paskirti tinkamus KT teisėjus. Panašiai yra ir JAV, kur Supreme Court teisėjų paskyrimas yra nepaprastos svarbos klausimas ir puikiai suprantama, kad nuo teisėjo asmenybės gali priklausyti Supreme Court sprendimai, kad ir "United citizen" buvimas ar nebuvimas. Tai jei gali būti pakeičiami Supreme Court sprendimai, tai kodėl Lietuvoje KT sprendimai negali būti pakeičiami, netgi jeigu jie prieštarauja sveikam protui, kaip Pakso atveju, kaip dviejų pilietybių klausimu ir t. t. O dėl KT lygios rinkimų teisės turinio išaiškinimo, tai visom keturiom balsuoju už tai, kad tai yra pačios aukščiausios klasės teisinis išaiškinimas, kurio Lietuvos valdžia, visos jos šakos, NEKLAUSO IR NIEKINA, nes komunistiniai partaigenosai mėgsta privilegijas.
Isitikines kad konstitucijos aiškinti nereikia ja kiekvienas pilietis supranta o dvasiu aiškintojus senai reikėjo vyti.
Durniu laiva patys pastateme, niekas netrukde. Konstitucinis teismas primete daug daug dideliu aisbergu tam laivui pakeliui. Titanikas. Jau greit...
"kad paaiskintu ar peiimtas istatymas ar teises aktas nepriestarauja Konstitucijai" Konstitucijos aiskinimas yra interpretacija.
. "Net jei tie žmonės yra dori, sąžiningi, atsakingi ir neturintys jokių politinių ar asmeninių interesų, kuo aš asmeniškai, deja, abejoju." O, aš tikrai žinau ir neabejoju. Žuvis pūna nuo galvos
Lietuvos teisėjai antikonstitucinis susivienijimas, savo sprendimus statantyss aukščiau už LR Konstituciją ir pažeidinėjantys LR Konstitucijos 7 str. " Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės", str.109 "Teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik Įstatymo"?
šį kartą nesupratau, kodėl straipsnip pavadinime yra žodis naivaus. Mano galva, mūsuose reikėtų rašyti tiesiai šviesiai .... NORMALAUS arba NENUPIRKTO arba VALDŽIOS NEPRIPAŽINTO arba ATSTUMTO ... žurnalisto. Pagarbiai
Ei ten, Durnių laive, jūs tikrai žinote, kas yra teisė ir Konstitucija? Piratų laive - teisė, tai kapitono įsakymas.
Konstitucinis teismas reikalingas,kad paaiskintu ar peiimtas istatymas ar teises aktas nepriestarauja Konstitucijai.TIK TIEK IR NE DAUGIAU
P.Racai, tai ir paklauskite KT teiseju, tiketina atsakys, kaip " atsake" p. Ramanauskui del nelegitimiu rinkimu....
Neatsimenu kada paskutini karta buvau perskaites straipsni, nuo pradzios iki galo. Bet kazkodel sita straipsni perskaiciau nuo pradzios iki galo. :) --------------------------------------------------------- "Antras būdas – daug paprastesnis – yra KT įstatymo pataisa, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad KT neturi galios interpretuoti Konstitucijos" Kam tada isvis reikalingas KT?