Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tačiau naujų atsakymų apie patį incidentą – kodėl dronas nukrypo nuo kurso, kokiu tiksliai maršrutu skrido ir kokios buvo jo sprogimo aplinkybės – nepateikė.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šalies vadovas pripažino, kad spalio 18 d. perspėjimo sistema nesuveikė tinkamai.
„Pastarasis drono incidentas parodė, kad mūsų geltonos spalvos indikacijos suveikė ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tuo metu, kai dronas buvo nukeliavęs pakankamą kelią“, – pasakė G. Nausėda.
Pasak jo, pagal naujus algoritmus geltonas pavojaus lygis būtų skelbiamas jau objektui kertant Lietuvos sieną su Lenkija.
G. Nausėda patvirtino, kad incidento dieną Lietuvos radarai fiksavo iš Lenkijos pusės atskrendantį objektą.
„Mes matėme savo radaruose, kad objektas atskrenda iš Lenkijos“, – pabrėžė jis.
Ateityje sprendimus dėl gyventojų perspėjimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas, kad nebūtų gaištamas laikas papildomiems derinimams.
Tačiau dronų numušimo procedūros išlieka sudėtingesnės. Pasak prezidento, jos susijusios ir su NATO sprendimais, o neatpažinto objekto numušimas gali kelti pavojų civiliniams orlaiviams.
G. Nausėda taip pat perspėjo, kad oro erdvės pažeidimų bus ir ateityje.
„Ir, deja, turiu konstatuoti faktą, kad tokių oro erdvės pažeidimų ateityje bus“, – pareiškė jis.
Taigi praėjus vienuolikai dienų visuomenė išgirdo apie tobulinamus algoritmus, geltonus pavojaus indikatorius ir greitesnį perspėjimą. Tačiau naujų tyrimo išvadų apie ukrainietiško drono sprogimą nepaskelbta.
Kodėl dronas atsidūrė Lietuvos oro erdvėje, kas konkrečiai lėmė jo sprogimą ir kokia nustatyta atsakomybė, visuomenei iki šiol išsamiai nepaaiškinta.
Spalio 30 d. Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ atnaujino publikaciją apie spalio 18 d. Pasvalio rajone sprogusį ukrainietišką droną. Naujų tyrimo išvadų nepateikta, tačiau primenamos penkios svarbios aplinkybės.
- Lenkijos kariuomenė oficialiai kreipėsi į Ukrainą. Generolo Ireneusz Nowak vadovaujama Operacinė vadovybė išsiuntė klausimus dėl galimo Lenkijos oro erdvės panaudojimo Ukrainos dronų operacijai prieš Rusiją.
- Lenkija nesuteikė leidimo naudoti savo oro erdvę. Pasak Lenkijos pareigūnų, Ukraina neprašė leidimo vykdyti karines operacijas per Lenkijos teritoriją.
- Radarų duomenys nesutampa. Lietuvos kariuomenė teigia užfiksavusi droną Lenkijos teritorijoje, tačiau Lenkijos kariuomenė tokio skrydžio savo radarais nepatvirtino.
- Lenkijos premjeras Donald Tusk pareikalavo paaiškinimų. Jis pabrėžė, kad jokios užsienio valstybės karinės operacijos Lenkijos teritorijoje ar oro erdvėje negali vykti be aiškaus šalies sutikimo.
- Ukrainos atsakymai viešai nepaskelbti. Dienraštis nepateikia nei Ukrainos atsakymų į oficialius klausimus, nei galutinės incidento tyrimo išvados.
Praėjus dvylikai dienų po sprogimo, Lenkijos žiniasklaida toliau primena neišaiškintas incidento aplinkybes. Tačiau visuomenė vis dar nežino nei tikslios drono paleidimo vietos, nei viso jo skrydžio maršruto.
Komentarai (2)
Butu rezimo kolapsas, jei paaisketu, kad drona paleido pati Lietuvos kariuomene is Kazlu Rudos poligono. Vadinasi jau savi bombina savus
Buvo gauta komanda iš šeimininko, nustoti loti ant kaimynų. Tai dabartes vietiniams administratoriams painiava galvoj, retorikoj ir švarkelių kaitaliojimuose.. O jei ne laiku ir ne tą, švarkelį pakeisi? Užtat ir tokios pauzės.