Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tamsūs laikai atėjo į mūsų šalį netikėtai. Tada, kai ruošėmės valstybingumo šimtmečio iškilmėms, kai kartu su visa Europa minėjome Romos sutarties šešiasdešimtmetį, kai tikėjomės vaisingos diskusijos apie savo tautos, valstybės ir Europos Sąjungos ateitį. Šiais jubiliejiniais Sąjūdžio metais Lietuvoje vis labiau ima viršų destrukcija, o vidaus ir užsienio politiką gaubia perturbacijų ūkas.
Reiktų pastebėti, jog ir pati Europos Sąjunga nūnai skęsta geopolitinių nesutarimų, trūkinėjančių transatlantinių saitų ir vidaus politinių konfliktų jūroje.
Narystė šioje bendrijoje ilgainiui tapo iššūkiu jau ne vienai valstybei, kuri bent kiek pabandė formuoti savo nacionalinės politikos kryptis, priešindamasi iš Briuselio komisariato primetamiems europinių vertybių simuliakrams ir didžiųjų valstybių interesams.
Dar neaišku, kuo toks savarankiškumas gali baigtis Lenkijai, Vengrijai, Čekijai, Austrijai, Italijai ir kitoms valstybėms, kurių nacionalinės politikos raida seniai nebeatitinka Briuselio kabinetuose nubrėžtos krypties modelio.
O Lietuvos nacionalinės politikos laukas jau primena griuvėsius, kurie, sprendžiant iš šiltų pastarojo meto Respublikos Prezidentės apsikabinimų ES lyderių vakarienėse, tenkina ir itin maloniai nuteikia Briuselio elitą.
Isteblišmentui nėra svarbu, kaip šiame globalizacijos ideologijos diegimo kontekste dabartinę savo šalies situaciją mato paprastas lietuvis, kuriam tėra prieinama tik asmeninė patirtis ir žiniasklaidos priemonėse bei socialiniuose tinkluose viešųjų ryšių potėpiais nutapytas skandalingas politinio gyvenimo vaizdas. Svarbu, kad lojalios vietinės valdžios institucijų pagalba būtų galutinai pakirsta piliečių valia spręsti ir pasitikėti nacionalinės politikos instrumentais.
Lietuvių tauta išgyvena bene didžiausią per visą Nepriklausomybės laikotarpį savivokos ir savivertės krizę. Ji kaip niekada yra atsidūrusi valstybės politinio gyvenimo paraštėse.
Viską užvaldžiusi biurokratija baigia galutinai sunaikinti mūsų politinės kultūros likučius.
Ir ne taip jau svarbu, kokį tautinį rūbą vilkės Respublikos Prezidentė per šimtmečio Dainų šventės atidarymą, ji vis tiek jokiu būdu neatsvers to šalčio, kurį kasdien skleidžia visas isteblišmentas, niekindamas tautiškai ir patriotiškai nusitekusią visuomenės dalį.
Kita vertus, didžioji dalis žmonių, suvokdama, kokia linkme šalyje yra pakrypęs bendrųjų reikalų tvarkymas, kiekviena proga stengiasi pabrėžti, jog visiškai nesidomi politika ir praktiškai joje nedalyvauja.
Jau bene dešimtmetis, kai Lietuvoje politika buvo atskirta nuo tikrosios politikos materijos – idėjų ir nuo žmonių lūkesčių. Šiandien matome, kaip patys partijų lyderiai yra paverčiami jų duobkasiais ir tampa politinės sistemos atrofijos stebėtojais.
Kaip praėjusio amžiaus pradžioje rašė lietuvių filosofas Stasys Šalkauskis: „tauta turi reikalauti pripažinti jai vienodą moralinę vertę ir lygias su kitomis tautomis teises gyvuoti ir vystytis, nes visos tautos yra tos pačios rūšies individai. Beje, reikia atsiminti, kad ši tos pačios rūšies individų lygybė anaiptol nereiškia jų panašumo ar tolygumo.
Priešingai, tai yra tautų individualybių įvairovė, kuri laisvu tautų individualybių vystymusi tik praturtins visuotinę civilizaciją. Laikas pasauliui tai suprasti.
(... ) Reali tautos politika turi remtis, iš vienos pusės, savo krašto ir tautos pažinimu, o iš antros pusės – tais reikalavimais, kuriuos kelia bendroji kultūringo pasaulio pažanga ir tautų lenktyniavimosi faktas.“
Sakyčiau, jog laikas yra tarsi atsisukęs atgal. Šiandien Lietuvoje nėra būtent giluminio tautos lūkesčių ir interesų pažinimo bei jų reflektavimo politikos lauke. Laikas tai būtų suprasti ne tik dabartinei Europos Sąjungai, bet, visų pirma, pačiai Lietuvai.
Būtent tik tokioje perspektyvoje gali ryškėti ir būsimoji Europos perspektyva bei Europos Sąjungos ateities scenarijai.
Kito genialaus lietuvių mąstytojo dr. Kazio Pakšto tekstuose galima atrasti ne mažiau svarbių minčių ir „kaip tik visus šituos davinius, kurie leidžia nustatyti kryptį realiai tautinei politikai, neužmerkiančiai akių prieš tai, kas yra bloga tautiniame mūsų gyvenime, ir aiškiai matančiai, kas privalu daryti laimingesnei ateičiai.“
Šiame kontekste norėčiau išskirti ir čia pateikti keletą ypač tiksliai suformuluotų Kazio Pakšto programinių nuostatų:
„Po mirties grasme Lietuva privalo planingai sutvarkyti savo antropologinį ūkį. Šitam aktualiausiam tautos gyvybei reikalui reik tarp kitko sistemingai didinti kaimo ir miesto talpumą, nuosekliai dauginant pragyvenimo šaltinius ūkio, pramonės ir prekybos priemonėmis, planingai keliant tautos sveikatingumą ir racionaliai tvarkant krašto emigraciją.
Lietuva turi susirūpinti skęstančios svetimose jūrose savo išeivijos likimu ir nė vieno išeivio nebeišleisti neplaningai iš savo krašto. Privalu išgelbėti nuo nutautinimo tuos išeivius, kuriuos galima, ir planingai sutvarkyti būsimąją emigraciją pagal racionalios kolonizacijos reikalavimus.
Lietuvai privalu stiprinti politinė savo nepriklausomybė įsigyjant tarptautinėje plotmėje moralinį prestižą, viduje – visuotinai reikšmingą kultūrą ir pavyzdingą vidaus santvarką, raginančią piliečius mylėti nepriklausomumą ir išvidinę laisvę. Viso pasaulio pagarba ir piliečių patriotizmas yra jėgos, kurios nepriklausomumo apgynimo sistemoje turi savo būtiną vietą.“
Kaip yra pasakęs Stasys Šalkauskis: „tautiškos politikos programa gali ir privalo būti realizuojama, iš vienos pusės, politinio veikimo, o iš antros pusės, tautos auklėjimo tvarkoje. Politinio veikimo tvarkoje plačiai suprastos tautiškos politikos reikalais turi pareigą susirūpinti visų pirma krašto vyriausybė, kurios rankose yra galingas įrankis kaip valdžios aparatas.“
Šiandien Lietuvos valstybingumo raidos praradimo problema yra esminis klausimas, į kurį neatsakę prarasime bet kokias galimybes sugrįžti prie tikrosios valstybės, kurios iki šiol taip ir nesukūrė lietuvių tauta.
Aš vis dėlto tikiu, jog tai dar galima padaryti bendru tautos darbu – be paslėptų tikslų, išskaičiavimo, egoistinių troškimų ir merkantilių interesų.
Komentarai (12)
Komentatorių protai dar tebėra apšvitinti 2004 m. propoganda norint nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos prezidentą.Tai buvo Lietuvos išdavikų kerštas jam, kuris atsisakė pasirašyti Adamkaus raginimą sandėrį su Viljamsu..Jums visiems rašinėtojams reikėtų atlikti smegenų chemoterapiją.Ar ne laikas jau išblaivėti?
pritariu, kad Paksas durnius, bet jis dar ir kiaule. Zmones ji isrinko, suteike visas teises, kokios imanomos respublikoje, o jis issigando keleto komjaunuoliu ir pabego. Mazeikius prapyle, premjero posta prapyle, prezidentura prapyle, partija prapyle. Turbut Magnolija uzsimane pasaudyt, paprase Paksa, kad suorganizuotu nedideli maiśta. Taip kiauliskai isvytas is prezidenturos, normalus tarybinis majoras butu nusisoves, sitam, kaip nuo zasino vanduo.
- genijaus savybe. Paksas deja ju neturi. Del ateities - strategine LT exporto preke ir toliau bus Rusofobija. Uz ja Seimininkas daug nemokes, bet pinigu uz palukanas tikrai paskolins .. Slove demokratijai ir nepriklausomybei ! patriotai - Valio !
susitvarkyti nesugebi.Smaukūnaitatis duos pendelį.
7. dr. Jonas Ramanauskas jormalūzas.com, kaip siūlai apsivynioti tualetiniu popieriu, taip pats susistatyk prieš save dar neparduotą VDU KTU laboratorinę išvigtą įrangą ir džiaukis, koks tu šaunuolis.
Prezidentas Rolandas Paksas teigia: "Ir ne taip jau svarbu, kokį tautinį rūbą vilkės Respublikos Prezidentė per šimtmečio Dainų šventės atidarymą, ji vis tiek jokiu būdu neatsvers to šalčio, kurį kasdien skleidžia visas isteblišmentas, niekindamas tautiškai ir patriotiškai nusitekusią visuomenės dalį." **** Prezidentas Rolandas Paksas yra DURNIUS, nes ponia Respublikos Prezidentė ir yra to isteblišmento, kuris niekina tautiškai ir patriotiškai nusiteikusią visuomenės dalį ir jokiu būdu NIEKO NEGALI ATSVERTI. Kada ponas Pakse nustosi dievinti raudonąją dalią? Esi visiškai DURNAS, na taip kaip V. Landsbergis (dėdulė). Apsivyniok savo galvą panaudotu tualetiniu popieriumi ir toliau sau karksėk su lolašvili ar be jos. Visi esate ANTIKINSTITUCININKAIS, kurie okupavo Lietuvą ir grumiasi kas pirmas prie LOVIO apiplėšti Valstybę.
Kiek anas tų paklodžių dar prikurs? Ar dar kas jas rimtai skaito?
Trys dešimtmečiai kaip rioksai valdžioje,o ką šaliai gero padarei? Nekovojai kaip Mažeikių gigantą pardavinėjo pusvelčiui,tik numetėi pareiskyma ,kad teigiamai didelio reikalo nespręsti. Niekas pas tamsta nesiklijuoja,esi eilinis be talento ,vidutinybe,verkslianantis žmogelis,o lendi kur tamstai ne vieta. Tokiu Musuose daug todėl nustekeno Lietuva iki dugno,niekas jumis nebetiki,nes esame pagal visus parametrus uodegoje,per tokius kaip tamsta. Protingu lietuvių daug,bet jie šalinasi nuo tokiu kaip pats..... neina valdyti šalies.
Atsibodai, durnas daikte
Mes klestėsim, kai: Putino vadovaujama okupantų gauja pasitrauks iš Karaliaučiaus; Putino vadovaujama okupantų gauja uždarys (iš lietuviško biudžeto pinigų išlaikomas) rusiškas mokyklas Lietuvoje; Putino vadovaujama okupantų gauja pasitrauks iš lietuviško eterio, su rusiškos kultūros brukimu (visur); (Putino vadovaujama) Lietuvoje pasilikusiųjų okupantų (lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų_valstiečių) gauja bus nukenksminta; Putino vadovaujama okupantų gauja paliks ramybėje Ukrainą Krymą; Putino ir Lukašenkos vadovaujama okupantų gauja paliks ramybėje Gudijos (Baltarusijos) gyventojus. ___________________________________________________ šis tekstas gali būti ištrintas Putino gaujos gerbėjo
Lengva tau tikėti Rolandai kai turi pinigu ir atvokatu,dažniausiai tikėjimas ir viltis baigiasi daug kam kartu su pinigais.
Tikrai tamsus laikai atėjo,o kad prašviesėtų truksta vieningumo, mes suskaldyti praradę viltį,gėrį,grožį,o įsibujojęs godumas,agresijos demonstravimas,vergijos pančiai dar labiau smukdo savimonę,orumą,drąsą pasipriešinti negerovėms.Rolandas teisingai pabrėžia vienybę ar mes sugebėsim,ar pasiruoše?