Sunkėja užduotis apginti prezidentę D. Grybauskaitę

Š.m. birželio 18 d. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seimui buvo priminta dėl prokuratūros įstatymo pakeitimo dėl nepriklausomo prokuroro institucijos sukūrimo. Viena tokių bylų, kurias turėtų tirti Seimo paskirtas nepriklausomas prokuroras, yra Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos tyrimas.

Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2018 m. - kovo 26 d. Z. Vaišvilos pareiškimą dėl VSD ir AOTD prie KAM direktorių neveikimo – informacijos, kurią po 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ paskelbimo Z. Vaišvila 2016 m. kovo 31 d. prašymu pateikė VSD ir AOTD prie KAM, netyrimo.

Ši informacija yra apie tai, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra ne tik pagal šį Grėsmių vertinimą didžiausią grėsmę Lietuvai keliančios Rusijos federaliniais įstatymais saugomas subjektas, informaciją apie kurią galima pateikti tik pačiai p. D. Grybauskaitei, bet ir Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.

Taip savo atsisakymą pateikti Z. Vaišvilai informaciją apie D. Grybauskaitės darbą ir pareigas 1991 m. TSRS ambasadoje JAV sostinėje Vašingtone pagrindė Rusijos Federacijos URM ir ambasada Lietuvoje.

Z. Vaišvila VSD ir AOTD prie KAM prašė ištirti ir kitas su tuo susijusias aplinkybes.

D. Grybauskaitės pasirašytose 2009 m. ir 2014 m. kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų anketose VRK pateikti prieštaringi ir žinomai melagingi duomenys apie jos priklausymą LKP ar TSKP, kada kolaborantinė LKP/TSKP dalyvavo rengiant perversmą prieš Lietuvą, taip pat dėl jos buvimo Vašingtone laikotarpio: 2009 m. anketoje nurodyta, kad Vašingtone ji buvo 1991 m., o 2014 m. anketoje – kad 1992 m.

Tai padaryta, siekiant nuslėpti jos vykimą į JAV TSRS siuntimu 1991 m. ir tuometinį jos darbą TSRS ambasadoje JAV. Dėl šių priežasčių 2014 m. D. Grybauskaitė pakeitė savo biografiją Respublikos Prezidento interneto svetainėje – nurodė, kad JAV ji buvo ne 1991 m., o 1992 m.

Prašyta ištirti ir faktą, kurį gali patvirtinti tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius ir tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, kad 1999 m. Lietuvos Vyriausybė gavo JAV Vyriausybės nurodymą per 24 valandas išsiųsti iš JAV antrąjį pagal rangą Lietuvos ambasados JAV sostinėje Vašingtone asmenį D. Grybauskaitę.

Vyr. prokuroro M. Jovaišos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VSD ir AOTD prie KAM direktorių neveikimo – šios didelės grėsmės Lietuvai netyrimo, motyvuojant tuo, kad prokuratūra neturi teisės reikalauti žvalgybos informacijos.

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šį vyr. prokuroro M. Jovaišos nutarimą panaikinusi teisėja Regina Gudienė nurodė, kad tuo atveju, jei prokuratūrai gavus pirminį pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo trūksta duomenų, BPK 168 str. 1 d. nuostatos leidžia atlikti Z. Vaišvilos pareiškime nurodytus veiksmus, kad įsitikinti, ar yra vada pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str. (dėl neveikimo).

Teisėja R. Gudienė nustatė, kad vyr. prokuroras M. Jovaiša iš esmės nepasisakė dėl Z. Vaišvilos 2018 m. kovo 26 d. pareiškime dėl VSD ir AOTD prie KAM direktorių neveikimo nurodytų duomenų apie LR Prezidentę D. Grybauskaitę ištyrimo bei medžiagos pateikimo Seimui bei išreikalavus pagal Z. Vaišvilos 2016 m. kovo 31 d. prašymą surinktą medžiagą ir nustačius, kad jokia medžiaga nebuvo renkama ir tyrimas nevykdomas, dėl žvalgybos institucijų vadovų tarnybos pareigų neatlikimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.

Teismas, pripažinęs Z. Vaišvilos pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių svarbą Lietuvos nacionaliniam saugumui, pasisakė labai aiškiai, suprantamai ir vienareikšmiškai – prokuratūra turi patikrinti, ar Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai organizuoja Z. Vaišvilos nurodytų aplinkybių tyrimą, o įsitikinus, kad tai nedaroma, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos žvalgybos institucijų vadovų neveikimo.

Teisėja R. Gudienė atkreipė prokuratūros dėmesį ir į tai, kad šis klausimas susijęs ir su surinkta medžiaga dėl signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario Audriaus Nako įtraukimo į VSD ir AOTD prie KAM 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“.

Šios medžiagos pagrindu sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos žvalgybos institucijų vadovų atžvilgiu dėl jų piknaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.) įtraukiant Z. Vaišvilą ir A. Naką į šį „Grėsmių vertinimą“ ir juos apšmeižiant (BK 154 str. 2 d.). Teisėjos R. Gudienės nuomone, toje pačioje medžiagoje turi būti išsiaiškinta, ar Z. Vaišvilos nurodytomis aplinkybėmis Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai nepadarė ir BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos (neveikimo).

„Nuoširdžiai gėriuosi teisėjos Reginos Gudienės teisės supratimu, minties paprastumu ir aiškumu, pilietine drąsa. Palinkėkime sau ir vieni kitiems tokios drąsos paprastai ir aiškiai pasakyti tai, kas žinoma visiems, tačiau daug kas apsimeta ar apgaudinėja save, kad to nėra. Pasakyti, kad karalius yra nuogas, būtina ir pilietinė drąsa, tam tinkamas laikas ir vieta.

Estafetę iš moters teisėjos perima vyrai prokurorai. Ir būsimi Respublikos Prezidentai, kuriems sunkėja užduotis apginti prezidentę D. Grybauskaitę, kurios veiklą, anot Arvydo Juozaičio, reikia vertinti „su pliusu“, - spaudos konferencijoje teigė Z. Vaišvila.

Keli susiję:

Teismas Generalinei prokuratūrai nurodė išsiaiškinti aplinkybes, kodėl netiriama D. Grybauskaitės veikla   

Prezidentė D. Grybauskaitė kategoriškai atsisakė duoti sutikimą dėl jos duomenų kreiptis į Rusijos Federaciją   

Rusija negali atskleisti duomenų apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę