Lapkričio 18 d. Suomijos parlamentas nusprendė, kad kitais metais bus svarstomas šalies išėjimas iš euro zonos. Buvo surinkta 50 tūkst. reikalingų piliečių parašų, kad įvyktų „Fixit“ – Suomijos išėjimas iš euro zonos („Finland exit“ santrumpa su užuomina į Graikiją – „Grexit“ arba „Greece exit“).
„Artimiausiais mėnesiais visi parašai bus patvirtinti ir bus surengti parlamento debatai“, – žinią agentūrai „Reuters“ patvirtino Suomijos parlamento įstatymų leidybos skyriaus direktorė Maja Lena Pavola (Maija-Leena Paavola), kurios teigimu, iki sausio vidurio viskas būsią sutvarkyta, o tada būsiąs surengtas referendumas.
Suomijos išėjimo iš euro zonos iniciatorius, parlamentaras, Centro partijos narys Pavas Veiriunenas (Paavo Väyrynen) pareiškė, kad „dabar geras metas plačiai diskutuoti, reikia mums euro zonos, ar ne“.
Suomijai euro zonoje sekasi bene prasčiausiai. Trečiame šių metų ketvirtyje šalies ekonomika sumažėjo 0,6 proc. Europos Komisija paskaičiavo, kad Suomijos ekonomika 2016 m. gali paaugti 0,7 proc. Tai prasčiausias rodiklis po skolose skendinčios Graikijos.
Kai kurie Suomijos euroskeptikai teigia, kad šalis turi grįžti prie nacionalinės valiutos markos (Suomen markka, FIM). Ji šalyje egzistavo nuo 1860 iki 2002 m. Suomiai nori sekti Švedijos, kuri nėra euro zonos narė, pavyzdžiu.
„Nuo 2008 m. Švedijos ekonomika paaugo 8 proc., o mūsų sumažėjo 6 proc.“, – sako P. Veiriunenas, žinomas Suomijos integracijos į ES priešininkas.
Ekspertų, pavyzdžiui, Helsinkio universiteto ekonomikos profesoriaus Vesos Kaniaineno (Vesa Kanniainen) teigimu, Suomijos grįžimas prie markos kainuotų apie 20 mlrd. eurų, tačiau per kurį laiką ši suma atsipirktų.
„Eurobarometro“ duomenimis, 2015 m. lapkritį 64 proc. suomių dar vis nori likti euro zonoje. Praėjusiais metais tuo pat metu jų buvo 69 proc.
Euro zoną sudaro 19 ES šalių narių.
Vidutinė alga Suomijoje, šalyje, kuri kai kuriais aspektais pigesnė už Lietuvą, svyruoja nuo 1500 iki 5000 eurų.
Šaltinis: reuters.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]