Nors ES ir Turkijos susitarimas turi trūkumų, jis gali padėti suvaldyti migracijos krizę. Taip teigė daugelis europarlamentarų trečiadienio rytą Strasbūre surengtoje diskusijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldas Tuskas (Donald Tusk) ir Europos Komisijos pirmininku Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).
Daugelis Europos Parlamento (EP) narių išreiškė susirūpinimą dėl ES ir Turkijos susitarimo. Jie ragino Europos Komisiją ir ES Tarybą atidžiai sekti žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės padėtį Turkijoje, taip pat patikrinti įtarimus dėl galimo Sirijos pabėgėlių grąžinimo iš Turkijos į Siriją. Kai kurie abejojo, ar Turkija laikytina „saugia šalimi“ pabėgėliams.
Nemažai europarlamentarų abejojo, ar susitarimą pavyks įgyvendinti, nes kontrabandininkai gali pasirinkti naujus kelius į Europą. Be to, nepakanka personalo, galinčio efektyviai registruoti į Graikiją plūstančius pabėgėlius. Vis dėlto daugelis EP narių, pripažinę minėto susitarimo trūkumus, pažymėjo, kad tai viena iš realiausių priemonių migracijos krizei suvaldyti.
Iš Lietuvoje išrinktų EP narių diskusijoje kalbėjo Rolandas Paksas (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa) ir Bronis Ropė (Žalieji).
EP pranešimą šiuo klausimu parengusi Kati Piri (Kati Piri, Socialistai ir demokratai, Nyderlandai) pabrėžia, kad Turkijai galioja tokie patys stojimo kriterijai kaip ir kitoms šalims kandidatėms. Europarlamentarams kelia nerimą žiniasklaidos laisvės padėtis ir pagarba teisės viršenybės principui.
- Ar Turkija teisingame kelyje narystės ES link?
- Apskritai galima teigti, kad Turkija tolsta nuo Europos standartų. Mums kelia didelį nerimą kai kurios tendencijos šalies viduje, kaip antai žiniasklaidos laisvės padėtis ir pagarba teisės viršenybės principui, o taip pat su kurdų mažuma susijusi padėtis šalies pietryčiuose.
- Ar bendradarbiavimas su Turkija sprendžiant migracijos problemą nevykdomas žmogaus teisių šalies viduje sąskaita?
- Žinoma, egzistuoja tam tikra rizika. Europos Parlamentas labai aiškiai pasakė, kad turime jos išvengti. Išsakėme kritiką Europos Komisijai už tai, kad ji prieš porą mėnesių artėjant rinkimams Turkijoje atidėjo kritišką ataskaitą [apie padėtį šalyje]. Manome, kad tai [ataskaitos atidėjimas] buvo blogas ženklas.
Parlamentas taip pat laikosi vieningos pozicijos, kad bendradarbiavimas dėl migracijos neturėtų būti siejamas su stojimo derybomis. Turkija turi atitikti narystės kriterijus. Ir tai negali būti derybų objektas mainais už bendradarbiavimą migracijos srityje.
- Kaip turėtų būti sprendžiamas vizų liberalizavimo Turkijos piliečiams klausimas?
- Siekdami, kad Turkija būtų patikima partnerė, norime, kad ji būtų stabili ir demokratiškesnė. Negalime leisti, kad migracijos krizės sprendimas užgožtų kitus klausimus. Tai – žinia, kurią Europos Parlamentas siunčia balsuodamas dėl šio pranešimo. Turkija yra šalis kandidatė, todėl taip pat žvelgsime į procesus šalies viduje ir atvirai apie juos diskutuosime su vyriausybe.
Manau, kad turime kalbėti apie vizų režimo liberalizavimą, kaip tai darome su daugeliu kitų šalių. Tačiau to turi būti siekiama įgyvendinant kriterijus. Tas pats galioja ir Turkijos atveju.
Spręsdami tokius klausimus kaip pasų apsauga ir sienų kontrolė vadovaujamės aiškiais kriterijais. Per pastaruosius porą metų Turkija nuveikė tikrai nemažai, tačiau vis dar neatitinka trečdalio iš 72 reikalavimų. Nemanau, kad būtų realu teigti, jog Turkija sugebės juos įgyvendinti per mėnesį, jei nesugebėjo to padaryti per dvejus metus.
Tačiau kai tik bus priimti atitinkami įstatymai ir įgyvendinti reikalavimai, nematau kliūčių panaikinti vizų reikalavimus Turkijos piliečiams.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]