JAV ir Ukraina sudarė strateginį susitarimą dėl bendradarbiavimo gamtos išteklių srityje, tačiau ekspertai perspėja – realios ekonominės naudos abi šalys gali laukti dar ilgai. Tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, karas, infrastruktūros sugriovimas ir nepakankamas geologinis išžvalgymas reikšmingai lėtina šio bendradarbiavimo perspektyvas.
Pagal pasirašytą susitarimą, bus įkurtas bendras Investicinis Ukrainos atstatymo fondas, kuriam bendrai vadovaus Ukraina ir JAV. Fondo tikslas – pritraukti globalias investicijas į šalies išteklių gavybą. Tačiau, kaip pažymi ekspertai, naujos licencijos išduodamos itin lėtai – nuo 2012 iki 2020 m. Ukraina išdavė vos 20 naftos ir dujų licencijų bei vos kelias kitoms svarbioms žaliavoms.
„Jei kas nors tikisi greitos ir masinės Ukrainos žaliavų eksporto plėtros, tai – iliuzija. Investuotojai turi alternatyvų šalyse, kuriose nėra karo“, – komentuoja „Benchmark Minerals Intelligence“ analitikas Adamas Vebas.
Be to, dalis potencialiai vertingų telkinių yra Rusijos okupuotose teritorijose, o pati sutartis nesuteikia jokių saugumo garantijų investuotojams. Tokia rizika gali lemti vangų privataus kapitalo susidomėjimą.
2024 m. Ukrainos biudžetas gavo apie 47,7 mlrd. grivinų (apie 1 mlrd. JAV dolerių) iš mokesčių, susijusių su gamtos išteklių naudojimu. Visgi lėšos, kurias kaups naujasis fondas, bus surenkamos tik iš naujų pagal atnaujintas taisykles išduodamų licencijų, todėl jų apimtis artimiausiu metu išliks ribota.
Baltieji rūmai pažymėjo, kad JAV dalyvaus sprendžiant, kas ir kokiomis sąlygomis galės įsigyti Ukrainos išteklius – tai bus taikoma tik naujiems išteklių gavybos projektams. Vladimiras Zelenskis šį susitarimą įvardijo kaip „teisingą ir subalansuotą“, o dokumentas, pasak jo, buvo reikšmingai koreguotas prieš pasirašymą.
Šaltinis: unian.net
P. S.
