Švarus Lietuvos pienas – karo su Rusija įrankis

Žiniasklaida skelbia, kad, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko D. Trumpos teigimu, Rusija apribojo visų pieno produkciją į Rusiją vežančių įmonių importą.

Labai keista, kad Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS teigia, jog ministerija iki šiol nėra gavusi jokios oficialios informacijos iš Rusijos. Ekspertai.eu dar vakar skelbė tokią informaciją, kurią buvo visai nesunku gauti, – oficialiame „Rospotrebnadzor“ puslapyje ji skelbiama nuo vakar ryto.

Šia proga siūlome lietuviškų tyrimų versiją. Į klausimus atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė.

– Kokie antibiotikų kiekiai pieno produktuose yra leistini?

– Kiekvienai medžiagai atskirai yra apskaičiuoti ir patvirtinti didžiausi leistini kiekiai (DLK), t. y. nustatytas didžiausias medžiagos kiekis, kurį randant produkte įvairiais tyrimais moksliškai patvirtinta, kad jis neturės įtakos vartotojo sveikatai. DLK įvairių medžiagų yra labai įvairūs. Pvz.: penicilino G DLK yra 4 µg/kg, ampicilino DLK yra 4 µg/kg, eritromicino DLK – 40 µg/kg, tetraciklino – 100 µg/kg ir t. t.

– Kaip dažnai tiriami pieno produktų mėginiai ir kokie antibiotikų kiekiai randami?

– Tiriama pagal kasmetinius kontrolės planus, pvz., pagal kiekvienais metais patvirtintą Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą 2013 metais jau ištirta 215 mėginių, antibiotikų likučių nebuvo nustatyta. 2012 metais ištyrus 933 mėginius buvo nustatytas vienas atvejis, kai DLK viršijo oksitetraciklino likučių koncentracija.

– Kaip svyruoja antibiotikų kiekiai ir nuo ko tai priklauso?

– Į maisto produktus, konkrečiai pieną, antibiotikai patenka netinkamai vartojant veterinarinius vaistus, nesilaikant išlaukos periodų (tai toks laikotarpis, per kurį veterinariniai vaistai pasišalina iš gydyto gyvulio organizmo ir jo produktus galima naudoti maistui, nepraėjus išlaukos periodui maistui naudoti gydytų karvių pieną yra draudžiama). Lietuvoje labai griežtai vykdoma superkamo pieno kontrolė dėl antimikrobinių medžiagų. Kiekvieno ūkininko produkcija tiriama ne mažiau kaip 3 kartus per mėn., tikrinama ir į įmones atvežamo žaliavinio pieno sauga ir kokybė, vykdoma griežta jau pagamintų produktų kontrolė; be to, kiekviena įmonė atlieka savikontrolės tyrimus, iš atvežtų į įmonę pieno cisternų trinkdami mėginius ir juos tikrindami akredituotose laboratorijose.

Pažymėtina, kad dėl griežtos žalio pieno kontrolės produktuose antibiotikai nustatomi labai retai. Tai pavieniai atvejai, kurie labai nuodugniai tiriami, taikomos griežtos sankcijos.

– Ką reiškia „aptikta ftalatų“? Kas yra ftalatai ir kaip jie gali pakenkti?

– Ftalatai – cheminės organinės medžiagos, naudojamos plastikų gamyboje. Tai kancerogeninė medžiaga, kuri gali pakenkti nervų sistemai, sukelti alergines reakcijas ir pan. Ftalatai, susidarius palankioms sąlygoms (temperatūrai, pH ir pan.), gali iš gaminio „migruoti“ į aplinką. Pavyzdžiui, jei tai maisto produktų pakuotė – į maisto produktą. Dažniausiai ftalatų aptinkama kūdikiams maitinti skirtuose buteliukuose, kosmetikoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos pieno produktų gamintojai produktų pakuotėms nenaudoja plastiko, kuriame gali būti ftalatų.

– Ką reiškia „mikrobiologinės normos“? Kokios jos yra? Kokie pieno produktų tyrimų rezultatai, tiriant Lietuvos gamintojų produkciją?

– Mus supančioje aplinkoje, o tai reiškia, kad ir kiekviename produkte, yra gausu mikroorganizmų, nemaža jų dalis yra naudingi, stiprina imunitetą, dalyvauja biomainų procesuose ir yra svarbūs ekosistemų funkcionavimui. Tačiau iš mikroorganizmų gausos išskiriama patologinių arba ligas sukeliančių mikroorganizmų grupė. Jei į organizmą šių mikrobų patenka didesnis kiekis, tai gali sukelti įvairias ligas, pvz., gripą, tuberkuliozę ir pan. Su maisto produktais patekę patogeniniai mikroorganizmai dažniausiai sukelia apsinuodijimo maisto produktais protrūkius.

Todėl yra nustatyti kriterijai, kurių neviršijus mikroorganizmai nebus pavojingi sveikatai. Šie dydžiai vadinami mikrobiologiniais kriterijais. Tai yra kriterijai, apibrėžiantys produkto, maisto produktų partijos arba proceso priimtinumą pagal tai, ar jame nėra arba yra mikroorganizmų, arba pagal tų mikroorganizmų skaičių ir (arba) pagal mikroorganizmų išskiriamų toksinų kiekį, tenkantį masės, tūrio, ploto arba partijos vienetui. Maisto saugos kriterijus yra produkto arba maisto produktų partijos priimtinumą apibrėžiantis kriterijus, taikomas į rinką pateiktiems produktams. Tiekiant į rinką produktus svarbu įvertinti produktų saugą atliekant laboratorinius tyrimus ir nustatyti, ar atitinka produktuose mikroorganizmų kiekis. Skirtingiems mikroorganizmams, atsižvelgiant į poveikį sveikatai, yra nustatyti skirtingi leistini dydžiai, kas metai atliekama per 650 laboratorinių tyrimų siekiant įvertinti mikrobiologinius maisto produktų saugos kriterijus, teigiamų atvejų nustatoma 0,15 proc. atvejų.