Švedijos Gotlando saloje atidengta memorialinė lenta legendinio komunikato 26-osioms metinėms atminti

Rugpjūčio 21 d. Švedijos Gotlando salos Katamarsviko vietovėje esančiame Katamragardeno dvare buvo pagerbtas prieš 26 metus vykęs istorinis pasaulio lietuvių susitikimas, kurio metu buvo pasirašytas Gotlando komunikatas, davęs impulsą Kovo 11-osios aktui.

Atminimo ceremonijoje, kurios metu buvo atidengta Gotlando komunikato sukakčiai skirta memorialinė lenta, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Karalystės Riksdago (Parlamento) Pirmininkas Urbanas Ahlinas, Gotlando regiono gubernatorė Sesilija Šelin Seidegard (Cecilia Schelin Seidegard), istorinių Gotlando įvykių dalyviai – Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjas, Lietuvos Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys, diplomatas Justas Vincas Paleckis. Renginio svečius pasveikino organizatoriai – Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas, Katamragardeno dvaro savininkas Jakobas Gustafsonas (Jakob Gustafsson) bei Lietuvos garbės konsulė Gotlande Dalia Andersson.

Šventėje taip pat dalyvavo specialiai iš Lietuvos atplaukę buriuotojai, Lietuvos ambasados darbuotojai, diplomatinio korpuso, vietos valdžios ir visuomenės atstovai.

Kreipdamasi į susirinkusiuosius Seimo pirmininkė L. Graužinienė teigė, kad įamžinama išskirtinė Gotlando saloje pasirašyto komunikato reikšmė. „Gotlando komunikatas patvirtino tiek Europai, tiek visam pasauliui, kad mūsų svarbiausias tikslas ir siekimas – savarankiška, laisva ir nepriklausoma Lietuvos ateitis. Pagrįstai yra teigiama, kad Gotlando komunikatas padėjo pagrindus Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11-ąją“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Renginyje dalyvavęs Riksdago Pirmininkas Urbanas Ahlinas pabrėžė, kad Gotlando komunikatas padėjo pamatus ne tik nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui, bet taip pat tai buvo puiki proga įtvirtinti draugiškus Švedijos ir Lietuvos santykius, kurie remiasi bendradarbiavimu, pagarba ir abipusiu supratimu.

Pasak prof. V. Landsbergio, Gotlando komunikatas tapo ypatingos svarbos įvykiu visoje grandinėje 1989 m. vykusių epochinės svarbos įvykių. Būtent 1989 m. griuvo Berlyno siena, Lenkijoje demokratiniu rinkimų į valdžią atėjo „Solidarumo“ valdžia. Netrukus po Gotlando Europos lietuvių studijų savaitės, kurioje pirmą kartą dalyvavo ne tik laisvojo pasaulio, bet ir tuo metu okupuotos Lietuvos atstovai, įvyko Baltijos kelias, galutinai pareiškęs pasauliui, kad Baltijos tautos nori gyventi laisvai ir nepriklausomai.

J. V. Paleckio teigimu, 1989 m. Gotlande vykęs lietuvių renginys patraukė didžiulį Švedijos politikų, spaudos, ir visuomenės susidomėjimą.

Pasak susitikimo dalyvių, gana simboliška, kad 1989 m. vykusi Europos lietuvių studijų savaitė buvo surengta būtent Gotlande – Švedijos saloje Baltijos jūroje, arčiausiai tuo metu nuo Lietuvos buvusiame laisvame pasaulyje. Ambasadoriaus Švedijoje Eitvydo Bajarūno nuomone, Gotlando komunikato sukakčiai skirta memorialinė lenta neabejotinai taps svarbiu Lietuvos ir Švedijos bendros naujos istorijos ženklu, liudysiančiu abiejų mūsų tautų draugystę.

Prieš metus, 2014 m. rugpjūčio 6 d., Gotlando komunikato 25-erių metų sukaktis iškilmingai paminėta Seime.

1989 m. liepos 30–rugpjūčio 6 dienomis Švedijoje, Gotlando saloje, Katamarsviko vietovėje, vyko 36-oji Europos lietuvių studijų savaitė, kurią vainikavo Gotlando komunikatas. Į Europos lietuvių studijų savaitę tuo metu buvo susirinkę Lietuvos ir išeivijos politikai, visuomenės veikėjai, Jaunimo teatro aktoriai, kultūros atstovai. Dauguma dalyvių iš Lietuvos atplaukė jachtomis. Europos lietuvių studijų savaitėje dalyvavo virš šimto dalyvių ir svečių, ketvirtis – iš Lietuvos. Vieni iš svarbiausių Europos lietuvių studijų savaitės organizatorių buvo tuo metu Gotlando saloje gyvenęs iškilus emigracijos veikėjas, rezistencijos dalyvis Jonas Pajaujis, dailininkas Eugenijus Budrys, medikas Edvardas Varnauskas, Gintautas Būga ir kiti Švedijos lietuviai.

1989 m. rugpjūčio 6 d. Švedijos Gotlando saloje Lietuvos ir išeivijos atstovų buvo pasirašytas Gotlando komunikatas, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Pirmą kartą įvairių politinių jėgų atstovai – Lietuvos ir išeivijos – vieningai pareiškė nuomonę dėl pasaulio lietuvių ryžto siekti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Komunikatą atmintinais 1989 m. pasirašė VLIK pirmininkas Kazys Bobelis, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos narys, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos pirmininkas Antanas Buračas, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos narys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Česlovas Kudaba, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, PLB Valdybos vicepirmininkė Irena Lukoševičienė, „Sąjūdžio“ Seimo tarybos narys, Lietuvos Olimpinio komiteto vicepirmininkas Kazimieras Motieka, LKP CK ideologinio skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis, Lietuvos Laisvės lygos pirmininkas Antanas Terleckas.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje informaciją.