1922 metais Sirija ir Libanas buvo padalinti į šešias valstybes. Tai padaryti tuomet leido Tautų Sąjunga (Jungtinių Tautų prototipas – red. past.) pagal 1916 m. gegužės Saikso–Piko sutartį.
Britams atiteko Osmanų Mesopotamija (dab. Irakas), Palestina ir Transjordanija, o Prancūzija gavo Osmanų Siriją (dab. Sirija ir Libanas), dalį dabartinės Turkijos.
Iki 1946 metų šioje teritorijoje gyvavo šešios valstybės: Aleksandretos Sandžakas (46 proc. arabų, 39 proc. turkų, 11 proc. armėnų), Alepo valstybė (joje buvo musulmonų sunitų, krikščionių, žydų, musulmonų šiitų, alavitų, kurdų ir asirų), Damasko valstybė (75 proc. musulmonų sunitų, 11 proc. krikščionių, daug užsieniečių, taip pat izmailitai, mutavaliai, žydai, alavitai, druzai), Džabalio Druzų valstybė (joje daugiausia gyveno druzų tikėjimo žmonės), Alavitų valstybė (joje gyveno musulmonų šiitų atšakos alavitų tikėjimo žmonės; jos sostinė buvo Latakija), Didžiojo Libano valstybė (joje gyveno krikščionys maronitai, musulmonai, jos sostinė buvo Beirutas).
Šaltinis: brilliantmaps.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]