|
|
Kai Viešpats sukūrė Adomą, vandens ir sausumos gyvius, Jis užsiėmė paukščiais. Jam bemarginant genį (o tai, sakyčiau - knaibus ir ilgas darbas) Adomas skundėsi: "Turiu rankas, o nėra ką apkabinti... draugų neturiu - vieni gyviai slepiasi, kiti pabėga, treti tokie baisūs...", a nesugalvotum ką įdomesnio? . Viešpats atsakė: "Kaip greitai tu tapai tokiu zanuda! Iš ko aš padarysiu? Kiekvienam gyviui - specialus, atskiras molis, o jo tik atliekos...". Tas neatstoja: "Bet, Viešpatie, žiūrėk, kokia kuinia gaunasi - voliojasi luitas nuo šonkaulių... Ir dar tarp kojų kabo kažkoks daiktas, nežinau, navat, kur jį įkišus... permaišyk viską, gal kas nors gausis!". Permaišė Dievas atlikusį molį - gulbės, stirnos, panteros, gyvatės, lapės, kalės, karvės... Kažkas gavosi.
|