Tarp dviejų ugnių: ar Ukraina nėra Vašingtono ir Maskvos užsienio politikos įkaitė?..

Realiai Ukraina geopolitikoje – tik tarpinė stotelė, pėstininkas dideliame geopolitiniame žaidime, kurį galima paaukoti, nes Vakarams nepavyko padaryti perversmo Sirijoje. Dabar, vertinant iš geopolitinių interesų pozicijos, JAV pabandė Sirijos modelį surinkti naujai Ukrainoje, o prie to dar prisidėjo ten susiklosčiusi situacija (Ukrainoje tam buvo idealiausios sąlygos, tai V. Janukovyčiaus valdymo pasekmės, kai apačios daugiau jau negali, o viršūnėlės nebesugeba). Ukraina – tai tik teritorija, kurioje Vakarai bando palaužti Rusiją. Ir jei to nepavyks padaryti diplomatinėmis priemonėmis, JAV greičiausiai nesustos ir eis toliau. Tad Ukraina tapo teritorija, kur susikerta įvairių valstybių geopolitiniai strateginiai tikslai ir interesai, ir, sprendžiant pagal viską, tam panaudos ES valstybes. JAV oficialiai pareiškė, kad ji pasiruošusi paremti dabartines Ukrainos sąjungininkes ES.

Krymas Rusijai – tai strateginis taškas, o kas atsitiktų, jei Vakarai kontroliuotų Krymą? Rusija turėtų rimtų strateginių gynybinių problemų, ar ne čia ir slypi didžiausia bėda, o ukrainiečiams tai tampa tragedija? Vakarų tikslas yra sukurti chaosą visame Eurazijos regione. Pripažinkime, kad Vakarų Europa yra valdoma ir veikiama JAV ir anglosaksų (Didžiosios Britanijos), apie Vakarų Europos valstybių suverenitetą net burnos aušinti neverta. Vienintelė Vakarų Europoje valstybė, kuri, galima sakyti, dar parodo kažkokius gyvybės ženklus, yra Vokietija. Todėl tik ji iš visų Vakarų Europos valstybių dar stengiasi esamą krizę spręsti diplomatinėmis priemonėmis, bet Ukraina ir čia tapo Vokietijos ir Rusijos draugystės įkaite.

Dėl sankcijų Rusijai, jos neturi jokių perspektyvų. Tai visų pirma nenaudinga toms valstybėms, kurios jas pritaikys. Beje, Rusija turi stiprius sąjungininkus, tai Kinija ir Indija (o tai visomis prasmėmis yra labai stipri sąjunga), ir šios šalys tikrai Rusiją rems. Kinija ir Indija puikiai supranta, kad jei kris Rusija, kitos bus jos, o jos tikrai nenori nestabilumo savo regione.

Tenka pripažinti, kad Ukraina tapo pasaulinės geopolitikos įkaite ir kad šią dieną visų šalių vaidmenys, įskaitant ES, JAV ir Rusiją Ukrainos atžvilgiu, yra labai reikšmingi. Jei politikai nesuvoks, kas vyksta iš tikrųjų, ir nebus imtasi priemonių taikiam problemos sprendimui, Ukraina gali tapti realiu mūšio lauku aiškinantis geopolitinius santykius tarp Vakarų ir Rytų.

Prisimenant 1962 m. Karibų krizę tenka pripažinti, kad Ukraina atsidūrė anų laikų Kubos padėtyje, o pasaulis – ties karo slenksčiu.