Tekstas nenaujas, bet dar labiau aktualus šiandien. Ekspertai.eu, 2017 11 17
•••
Skelbiame ištraukas iš pokalbio su viena žymiausių Latvijos rašytojų Mara Zalyte. M. Zalytė, 1952 m. gimusi Sibire, yra poetė, prozininkė, dramaturgė, populiarių dainų ir libretų tekstų autorė. Lietuviams ji taip pat puikiai žinoma, ypač lankantiems Juozo Miltinio dramos teatrą.
To, kas politikoje vyksta šiandieną, net nesinori rimtai analizuoti. Jokių principų. Veidmainystė. Melas. Politikos elitas nuosmukyje, ir, mano manymu, jis subyrės. Visiškai, totaliai. Šis mechanizmas veikia savaime ir pats prieš save. Kaip nusmukęs mašinos ratas, tada tik pirmyn vairuok. Bet geroji žinia ta, kad tauta taip pat gyvena savo gyvenimą.
(...)
Vyriausybės ateina ir išeina. Latvija yra amžina.
(...)
Praradęs reputaciją, politikas praranda viską. Tačiau visą laiką išgyventi pasyvaus dalyvavimo visame tame stresą nėra vaisinga. Tai primena tarybinius laikus, kai tyliai malėm liežuviais namų virtuvėse. Tačiau anuomet priežastis buvo represijų baimė, o dabar – nėra prasmės kreiptis į politikus. Jokios reakcijos. Akių vyzdžiai nereaguoja. O ir nepertraukiamas kudakavimas socialiniuose tinkluose, portaluose, prie laisvųjų mikrofonų devalvavo žodžio vertę. Jaučiame ir teisėsaugos institucijų, ir žiniasklaidos, kaip politinės moralės sargų, bejėgiškumą. Valdžios koridoriuose įsivyravo visiška rezistencija, jų niekas nebeveikia. Kaip matome, yra tokių, kurie dėl savo gerovės gali išduoti valstybės interesus. Kas padeda Rusijai laikyti Latviją ant dujų adatos? Buvęs premjeras, buvusi valstybės kanceliarijos vadovė, buvęs Seimo pirmininkas, buvę ministrai!
(...)
Jokios integracijos (pabėgėlių Latvijoje – red. pastaba) nebus, lygiai kaip tai nenutiko niekur Europoje. Tokios priešingos kultūros geriausiu atveju gali tik taikiai egzistuoti viena šalia kitos. Pabėgėliai – emociškai nuspalvintas terminas, kuris kiekvienam normaliam žmogui sukelia užuojautą. Tačiau viskas daug sudėtingiau, ir šio termino negalima suabsoliutinti. Vieni yra pabėgėliai, kiti – gerbūvio ieškotojai. Dar kiti yra specialiai pasiųsti, naivūs kolonistai, kurie patys to nesuvokia. Jie yra nusikalstamos prekybos žmonėmis aukos, kuriems Europoje pažadėtas rojus. Tereikia prasibrauti pro sienas, Lamanšo tunelį. Už viso to stovi labai rimtos, pavojingos jėgos, bet Europa kaip naivuolė Grytutė nesupranta milžiniško faustiško užmojo, su kuriuo mes dabar susiduriame.
(...)
Didelis nusivylimas Europos vyriausybe, kuri pasirodė esanti bejėgė ir trumparegė, negebanti išanalizuoti ir numatyti situacijos. Leista dar kartą pagrobti Europą. Vyksta naujo tipo kolonizacija. Europa neturi jokios apsaugos. Ji pasimetusi, leidžia manipuliuoti jos vertybėmis – atjauta, humanizmu, artimo meile. Melagingas politkorektiškumas pasiekė ir mus. Mums pasakoja, kad atvykėliai tuojau gaus darbą, kad jie žaibiškai išmoks latvių kalbą, kad mes neleisime jiems gyventi bendruomenėje, o išskaidysime. Tai nesąmonės. Svečiavausi pas latvius Airijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Visi, kalbantys viena kalba, turintys bendras kultūrines šaknis, istoriją, bet ką, stengiasi būti drauge. Pasakoti, kad čia prieglobsčio prašantieji nesukurs bendruomenės, yra tyčinis melas. Klajoklių sūkurys, į kurį visi įtraukti, prives iki to, kad žmonės gyvens vien grėsmių baimėje. Valstybė išleis milžiniškus pinigus saugumui. Europos pirmieji asmenys neatleistinai programuoja pavojingą ateities egzistenciją. Ne, tie žmonės nėra mūsų priešai. Mes esame jų priešai – netikintieji, ištvirkėliai, niekinami vakariečiai. Tai tikėjimo klausimas. Tai nėra racionalu, ir kol kas tam priešnuodžių nėra.
(...)
Mūsų laisvajai visuomenei iškilo grėsme, mes grįžtame prie vieno teisingo požiūrio, ir visus, kurie mano kitaip, vadiname rasistais. Tačiau mes nesame rasistai. Mums rūpi Europos ateitis, tos Europos, kurios taip labai ilgėjomės. Šiais metais teko sutikti daug nuostabių žmonių ir išvysti jų gražių darbų visuomenės labui. Mūsų visuomenė yra šviesi. Mes esame talentinga tauta. Užjaučianti. Aukojame, padedame vienas kitam. Norėčiau visiems palinkėti gyventi taikoje su savo sąžine. Kalbėti tai, ką galvojate. Džiaugtis ir būti patenkintais savo darbais, mylėti žmones ir tikėtis visa ko geriausio.
Šaltinis: diena.lv
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]