Konstitucinis teismas, vasario 27 d. priėmęs sprendimą dėl piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose, pamynė Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, ir neleistinai kišasi į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbą, – teigiama Tautininkų Sąjungos pareiškime. Konstitucinio teismo pranešimą apie sprendimą rasite čia, žemiau skelbiame Tautininkų Sąjngos pareiškimą. Ekspertai.eu
• • • • • • •
Vakar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė spendimą, kuriuo Teisingumo ministro prašymu naujai paaiškino ankstesnius šio teismo sprendimus (doktriną dėl piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose).
Konstitucinis Teismas negalėjo iš esmės keisti ankstesnėse kadencijose priimtų sprendimų ir konkrečiai 1999 m. spalio 21d. sprendimo: „jeigu teisės normomis būtų nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.“
Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime konstatavo, kad „lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė.”
Vakarykštis Konstitucinio Teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukščiau minėtai konstitucinei doktrinai.
Sprendime pasakyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija turi teikti oficialią išvadą, ar „(...) konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba” formuluotė „valstybine kalba”, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis” gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.”
Todėl Tautininkų Sąjunga p a r e i š k i a:
Dabartinis Konstitucinis Teismas nusirito iki politinių grupių užsakymo vykdytojų lygmens. Jis sudarė teisines prielaidas politikams daryti spaudimą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kad ši teiktų konstitucinį lietuvių kalbos statusą paneigiančius siūlymus.
Konstitucinio Teismo siūlymas kai kuriais atvejais nevartoti lietuvių kalbos abėcėlės – ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamynimas, bet ir neleistinas kišimasis į lietuviškos rašybos norminimo kompetenciją. Gerai bent tiek, kad Konstitucinis Teismas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dar palieka teisę spręsti, ar lietuviškos abėcėlės nevartojimas „valstybinėje kalboje” dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.
Tautininkų Sąjunga remia piliečių siūlymus Lietuvos Respublikos Seime nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą, nes jis akivaizdžiai peržengė savo kompetenciją ne tik šiame sprendime, bet ir daugelyje kitų sprendimų. Pavyzdžiui, jis pats savo iniciatyva panaikino piliečių referendume priimto Konstitucijos 125-ojo straipsnio antrosios dalies galiojimą, pasikėlė sau atlyginimus, ir kt.
Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka