Tautos ir valstybės sąžinės balsas dėl Lukiškių aikštės

Pagaliau, 2013 m. liepos pabaigoje, baigėsi dar vienas, nuo pat legendiškai paslaptingojo 1995-ųjų – jau ketvirtasis – konkursas, skirtas Lukiškių aikštei sutvarkyti su Lietuvos Laisvės kovotojų memorialu. Liepos 15 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija savo tinklalapyje paskelbė, kad „atplėšti vokai Lietuvos Laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje idėjos projektų konkurse. Šiek tiek vėliau buvo paskelbtas ir šio konkurso nugalėtojas – projektas „Tautos dvasia“, jam skirta pirmoji vieta ir 10 tūkst. litų premija. Šio projekto autoriai yra Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansellas, Ramunė Švedaitė.  

Pasak autorių, „Tautos dvasios šviesa – sielos paukštis, taip būtų galima įvardyti šio poetinio įvaizdžio idėją, įprasminančią istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią. Dvasios išraiška, sielos nerimas – iš narvo išlekiantis paukštis“. Skulptūros medžiaga yra nerūdijantis plienas, metalizuotas anglies pluošto audinys, granitas, brukas.

Argi ne puiki idėja, gal net tobula, išreikšta per lengvai grakščią vertikalę, kuri vaizduoja milžinišką paukštį skrydyje, liečiantį sparnu žemę? Tai ir polėkis, ir tikėjimas, ir galia, ir grožis. Himnas Laisvei ir kovai už ją. Kai atkaklių ir nepalaužiamų kovų kančia tampa nenugalima laisvės daina. Laisvas paukščio skrydis beribiame danguje, nesustabdomas audrų, nenugaišinamas žemės pelų. Šis skulptūrinis paminklas – tai džiaugsmas akims, širdžiai ir protui. Nes šio paukščio skrydis plačiai išskleistais sparnais mūsų dvasią ir sąžinę nuolat kels nuo žemės į dangų, o galingi paukščio sparnų mostai jungs mūsų žemę su mūsų dangumi. Maironio apdainuota Lietuva brangi. Ar gali būti nuostabesnis ir įtaigesnis šio himno, sielos skrydžio ir visų kovotojų Laisvės polėkio įprasminimas?

Tačiau po pastarosios savaitės įvairiausių itin prieštaringų šūkių ir pareiškimų viešojoje erdvėje – nuo politinių iki filosofinių ir meninių – kyla esminis klausimas, ar tauta ir valstybė, tai yra mes kiekvienas, turime jėgų ir proto priimti ir susitaikyti su pamatuotai išrinktais nugalėtojų projektais? Ar dar girdime savo paties sąžinės balsą, kuris reikalaute reikalauja pagaliau baigti begalinių kančių ir pajuokos konkursų maratoną?

Nuoširdžiai nesuprantu gerbiamosios politikės Vilijos Aleknaitės ir kultūros filosofo Vytauto Rubavičiaus, kurie per Nacionalinio Lietuvos radijo tribūną reiškė nepasitenkinimą ne tiek paskutinio konkurso rezultatais, kiek paskelbto laimėtojo menine idėja. Nepatiko paukštis ir jo lengvumas. Nepatiko, kad skulptūrinis paminklas bus aikštės šone. Ir apskritai, pasak jų, Lietuvoje yra viskas blogai dėl menininkų ir jų idėjų. Ką gi...

O kur šių ir vis kitų kritikų sąžinės balsas? Kur ir kada buvo pateiktos jų idėjos šiam begaliniam konkursui nuo pat legendinių 1995-ųjų ar kur kas konkretesnių diskusijų visiems atviroje kultūrinėje spaudoje 1997-aisiais ir vėliau? 2005–2009 m. – buvo ištisi penkeri metai sugalvoti, diskutuoti, aiškintis ir surasti sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės vykdytame visus viešus konkurso reikalavimus atitinkančiame konkurse. Būtent šio konkurso rengėjai ir vykdytojai nuolat viešai kvietė visus norinčius pasisakyti ir dalyvauti turinčiuosius idėjų. Jeigu ne meninių idėjų pateikimo kontekste, tai bent per jų aptarimą. O ir per paskutinį konkursą, vykdytą net dviem etapais nuo 2009-ųjų iki 2013-ųjų, inicijuotą Andriaus Kubiliaus vyriausybės ir prižiūrimą vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio. Kai dalyvavo visų suinteresuotų grupių deleguoti atstovai – nuo tremtinių, Laisvės kovotojų, rezistencijos iki istorikų, architektų, skulptorių ir religinių bendruomenių...

Gal vis dėlto susitelkime ir pastatykime šį nuostabų, lengvai ir galingai poetišką, šiuolaikišką ir amžiną paminklą visos Lietuvos Laisvės kovai ir visiems Laisvės kovotojams? Mūsų pavargusioms sieloms, kurias šis paukštis galingais sparnais pakels į dangų. Pagaliau nugalėkime savyje besiblaškančius vaiduoklius, šmėklas ir agresyvios neapykantos chaosą. Susikaupkime ir pakilkime laisvės skrydžiui su nuostabiu kovotojų paukščiu į beribį dangų – vienu sparnu su meile liesdami savo brangiąją žemę, kitu sparnu pagarbindami lietuvišką dangų. 

Kultūros ministerijoje 2011–2013 m. surengto konkurso projektus, kaip teigiama ministerijos pranešime, „atitikusius projektų konkurso techninę specifikaciją ir nepažeidusius konkurso sąlygų“, vertino septynių ekspertų grupė: architektai Rolandas Palekas, Artūras Blotnys ir Tomas Grunskis, menotyrininkai Kęstutis Kuizinas ir Skaidra Trilupaitytė, skulptoriai Alfonsas Vincentas Ambraziūnas ir Algirdas Bosas.

Lukiškių aikštė pagal R. Paleko projektą su V. Gylikio skulptūriniu paminklu „Tautos dvasia“. Maketas

Skaitytojų smalsumui patenkinti viešai skelbiame šios ekspertų komisijos komentarą apie laimėjusį projektą. „Šio konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje. Konkurso kontekste tai labiausiai subalansuotas pasiūlymas. Paminklo simbolika universali ir abstrakti, todėl atitiktų daugelio skirtingų vertintojų poreikius. Simbolis lakoniškas, kartu talpus tinkamomis temai prasmėmis. Memorialinei daliai skiriamas reikiamas dėmesys. Paminklo projekto santykis su aikštės erdve yra geras. Mastelis tinkamas. Parterio sprendime naudojamos aikštę ir paminklą jungiančios kompozicinės priemonės, integruosiančios  paminklą į aikštės gyvenimą. Vertikalės viršutinė dalis bus matoma iš tolimųjų apžvalgos taškų – svarbių Tauro kalno, dešiniojo Neries kranto vietų. Paminklas tarsi tirps erdvėje ir nekonkuruos su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštais, tuo pat metu jo dinamiškas siluetas taps reikšminga Lukiškių aikštės erdvės dominante. Pasirinkta pagrindinė medžiaga gerai derės prie akmens grindinio, taip pat bus ilgaamžė ir lengvai prižiūrima. Ši medžiaga taip pat bus tinkama atskleidžiant objekto siluetą tamsiu paros metu, pasitelkiant dirbtinį apšvietimą.“

Pagal  jau anksčiau skelbtą ekspertai.eu išsamią Lukiškių aikštės konkursų visą istoriją paskutinis konkursas 2009–2013 m. vyko dviem etapais. Pirmas konkurso etapas buvo įvykdytas Aplinkos ministerijoje 2009–2011 me. 2009-ųjų rugsėjį paskelbtas konkursas, pristatyti visų dalyvių projektai, su jais buvo galima susipažinti ir dalyvauti viešame jų aptarime 2010 m. gruodžio 28 d. O 2011 m. kovą Aplinkos ministerija paskelbtė aikštės sutvarkymo  pirmosios vietos laimėtoją – projektą „Ramybė“, kurio autorius yra UAB „Paleko Archstudija“. Pagal ministerijos atsiųstą raštą šio „greitojo“ pusantrų metų konkurso priziniam fondui buvo skirta 60 tūkst. litų, iš jų pirmosios vietos nugalėtojui – 30 tūkst. litų (pav. – planšetas A ir B „Ramybė“ pdf). Antrasis etapas, skirtas Lietuvos Laisvės kovotojų atgimimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursui, vyko Kultūros ministerijoje 2012–2013 m. Šio konkurso sąlygos 2013 m. balandį dar buvo tikslinamos, jas ir visus priedus galima rasti Kultūros ministerijos tinklalapyje. 

Daugiau: „Visa istorija apie prarastus Lukiškių aikštės 45 milijonus, gardžiai pavaišintus menininkus ir užkerėtus klystkelius. Lietuvos paveldosaugos simuliakrai (2)“.