Teigti, kad Putinas nė neketina pulti Lietuvos yra daugiau negu neatsakinga

„MoReBo“ („Maskvos knygų apžvalginis žurnalas“) spausdina Tomo Venclovos knygos „Пограничье“ („Pasienio ruožas“) ištrauką. Šioje knygoje žinomo rašytojo rinktiniai publicistiniai straipsniai ir eseistika, parašyta per keturiasdešimt kūrybinio darbo metų. Interviu su rašytoju skelbiamas rusakalbėje portalo delfi versijoje. Ekspertai.eu siūlo šio interviu fragmentą.
 

Kas jūs, rašytojau Tomai Venclova, ir kam jūs tarnaujate? Ar tik ne į Rytų pusę rodo jūsų ranka? Nuotraukoje intelektualu prisistatantis T. Venclova. Nuotr. E.eu

- Gal tai ko nepavyko padaryti meilei, išsilavinimui, pavyko pragmatizmui, mechaniniam suvokimui, pinigams? Pažiūrėkit: ateina į Lietuva iš Rusijos pinigai per verslą – atrodo, juk galima su tais rusais turėti reikalų?

- Tai taip. Tuo patenkinti mūsų verslininkai, o mūsų politikai sako, kad vyksta kažkas baisaus: Rusija įgauna forpostą Europos Sąjungoje, ir šis forpostas – Lietuva. Manau, kad tai labai smarkiai perdėta. Rusija mūsų neokupuos. Ir prezidentas Putinas, kurį aš, tiesiai pasakysiu, nelabai myliu, jis mūsų nesuvalgys ir net nelabai to nori. Štai toks mano požiūris, tačiau daugelis Lietuvoje mane laiko rusofilu ir net parsidavusiu bolševikams ir Putinui.

Turiu pasakyti štai ką: Rusija, paprasčiausiai dėl to, kad ji didelė, turi gravitacijos lauką, sulyginamą, pavyzdžiui, su Jupiteriu, ir neįmanoma šio gravitacijos lauko nepajausti esant greta jos. Jei Rusija būtų normali demokratinė šalis kaip Vokietija ar Anglija, tai nebūtų nieko baisaus.
Na, gerai, mes Rusijos ekonominės zonos įtakoje – ir kas? Nei mums nuo to blogiau, nei Rusijai. Apgailestauju, tačiau Rusija kol kas nedemokratinė ir nepakankamai stabili valstybė. Todėl šiuo metu šis Rusijos gravitacinis poveikis nėra labai malonus.

Papasakosiu įdomų dalyką: mūsų žiniasklaida visomis priemonėmis pučia burbulą, kad rusiškas popsas itin poliarus Lietuvoje. Todėl, kai tauta desperatiškai veržiasi visa tai klausyti, iš karto atsiranda balsų, kad tai sąmoninga Rusijos politika, siekiant pavergti ir sunaikinti lietuvišką tapatybę.

- Reiškia ir dėl to mes kalti? Nejaugi mes išstatėme garsiakalbius pasienyje?

- Ne, visa tai atveža Lietuvos verslininkai, kurie iš to daro didelius pinigus. Šalin rusišką muziką, todėl, kad ji pavojinga mūsų tautai! Tai juokinga. Įrašinėkit lietuvišką muziką,kurią žmonės klausytų su dideliu džiaugsmu, o jei nesugebat – imkit, kaip sakoma, ką jums duoda…

- Be meilės rusiškam popsui, ar yra dar kažkas bendra tarp lietuvių ir rusų, tarp mūsų charakterių?

- Mes labiau nerūpestingi nei estai ar latviai, ir šiuo bruožu turbūt esame artimesni rusams. Ir girtuoklyste galime lenktyniauti su rusais, nors čia rungtyniauti gali ir estai. Kažkas pasakė, kad rusai turi vieną nuostabią savybę. Su bet kuriuo rusu, kas jis bebūtų, galima užmegzti neformalius, ta prasme – neoficialius, žmogiškus santykius. Yra šalių, kur to padaryti neįmanoma. Aš manau, kad su bet kuriuo lietuviu anksčiau ar vėliau galima užmegzti neformalius santykius.

- Jūs kalbėjote apie popsą, o kaip Jūs apibūdintumėte vulgarumą?

- Pradėkim nuo banalybės apibūdinimo. Banalybė – tai plačiai paplitusi tiesa. O vulgarumas – tai plačiai paplitęs melas. Melas įvairiomis šio žodžio prasmėmis – estetinis, etinis, intelektualinis, tačiau visa tai tinka vulgarumui apibūdinti.

- Mūsų galvose vulgarumas dažniausiai suprantamas kaip miesčioniškumas. O ar Jūs įžvelgiate miesčioniškume tam tikrus privalumus?

- Apie tai gerai pasakė Platonovas apsakyme „Fro“. Kai Fro klausia: „Ar aš esu miesčionė?“, jai atsako: „Tau iki miesčionės toli, jos yra geros moterys“. Miesčioniškumas, neabejotinai, turi teigiamą potencialą. Tai normalus žmogaus potraukis nors minimaliai asmeninei nuosavybei, minimaliam gerbūviui, minimaliam komfortui. Aš manau, kad neapykanta miesčioniškumui – greičiau sovietinė savybė.

Tačiau kai miesčioniškumas eina koja kojon su vulgarumu, o tai juk būna labai dažnai (su vulgarumu juk dera labai daug kas – krikščionybė, pavyzdžiui, labai gerai dera su vulgarumu, ypač dabar) – va tada, kaip sakoma,nors šventuosius išnešk. Aš esu prieš vulgarumą, bet prieš miesčioniškumą – tikrai ne visada.

- Ko Jūs palinkėtumėt Rusijai ir rusams?

- Neatstatinėkite vėl savo imperijos, nesiekite skleisti savo gravitacijos lauką labiau, nei jums tai iš tikrųjų pavyksta, meskit iš galvos imperines ambicijas, atsisakykite jų. Pasirinkit tai, ką pasirinko turkai, kurie kažkada buvo didžiulė ir stipri imperija, – gyvenimą santykinai ramioje ir civilizuotoje šalyje. Paleiskit tuos, kurie to nori – blogiau jums nuo to nebus. Tai, žinoma, laiko klausimas, iš dalies tai ir Dievo valioje, tačiau tai nėra neįmanoma. Štai ko aš linkiu Rusijai.

Šaltinis: ru.delfi.lt

Šarūnas Puidokas, ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Nemaloniai nustebino intelektualo, rašytojo, disidento, laisvos minties puoselėtojo, iš Sovietų Lietuvos dėl komunistinio režimo pasitraukusio į Vakarus Tomo Venclovos pasisakymas apie dabartines Lietuvos ir Rusijos santykius (visas interviu su rašytoju rusakalbėje delfi versijoje ČIA).

Teigti, kad Putinas nė neketina pulti Lietuvos, yra daugiau negu neatsakinga, o galbūt tai sąmoninga provokacija, galimai nukreipta prieš Lietuvos vadovę Dalią Grybauskaitę, kuri aiškiai yra pasakiusi, kad po Ukrainos sekanti auka bus Lietuva.

Pagal šiandieną galiojančius standartus, toks pasisakymas laikytinas aiškiai prorusišku, neatitinkančiu mūsų valstybės politikos ir vieningo siekio, kuris netgi pakeitė visą šalies sistemą (žr. I. Degutienės interviu).

Po išsamios VSD ataskaitos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arturo Paulausko pasisakymų belieka konstatuoti, kad buvęs disidentas dabar gieda teroristinės valstybės vadeivai Putinui palankią giesmelę. Būtina susirūpinti šalies saugumui dėl tokio netiesioginio poveikio visuomenei ir prorusiškos minties sklaidos, nes juk rašytojų žodis iki šiol lietuviams būdavo labai svarbus ir reikšmingas.

Visa laimė, kad šis interviu buvo pasirodęs tik rusakalbėje delfi versijoje, todėl šiuo atveju didesnė dalis Lietuvos gyventojų buvo apsaugoti nuo rusiškos propagandos įtakos.

„Prašome Lietuvos piliečius apie pastebėtus tyčinius propagandos skleidimo veiksmus, atvejus ar faktus informuoti Valstybės saugumo departamentą“, - praėjusių metų rugsėjį kvietė Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos piliečius.

Ekspertai.eu, reaguodami į VSD ragininimą nepasiduoti Rusijos vykdomai propagandai, informuoja VSD vadovą Gediminą Griną apie šią provokatyvią publikaciją ir užduoda pareigūnui klausimus. Sulaukę G. Grinos atsakymų, juos iš karto paskelbsime.

Kviečiu visus Lietuvos piliečius neprarasti budrumo, nesileisti būti užliūliuotiems, neatsipalaiduoti ir budėti. Nes šėtonas irgi budi.