Kazachstano sostinė Nur-Sultanas. |
Šiuo metu Kazachstane gyvena 130 etninių grupių ir 18 religinių konfesijų atstovai, įskaitant musulmonus, stačiatikius, katalikus, protestantus, žydus ir budistus. Visoje šalyje veikia ir statoma daugybė mečečių ir šventyklų, kurias aktyviai lanko tikintieji.
Religijos laisvę Kazachstane garantuoja Konstitucijos 14 straipsnis, kuriame draudžiama bet kokia diskriminacija dėl religijos, o 19 straipsnyje garantuojama, kad kiekvienas asmuo „turi teisę nustatyti ir nurodyti arba nenurodyti savo tautinę, partinę ir religinę priklausomybę“.
Beje, „Gallup“ instituto tyrimų duomenimis, Kazachstane religingumas yra mažiausias Centrinės Azijos regione – 43 proc. Nepaisant to, kai kurie tarptautinių ir žmogaus teisių bendruomenių atstovai (Valstybės departamentas, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir kt.) ne kartą išsakė nepagrįstą kritiką dėl religijos laisvės padėties šalyje.
Tačiau, remiantis naujausiomis USCIRF (Jungtinių Valstijų tarptautinė religijos laisvės komisija) ataskaitomis, Kazachstane padaryta pastebima pažanga užtikrinant religijos laisvę. Dokumente pažymima, kad pagal šiuos rodiklius Kazachstanas užima 4 vietą tarp 14 Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių (Rusija – 13, Uzbekistanas – 12, Kirgizija – 11).
Šių metų rugsėjo 14-15 d. Nur-Sultano mieste vyks vienas svarbiausių šių metų tarptautinių renginių – pasaulio ir tradicinių religijų kongresas, kurio metu laukiama Katalikų Bažnyčios ir Vatikano valstybės vadovo – popiežiaus vizito, taip pat 130 delegacijų iš 60 pasaulio šalių. Galima atvirai pasakyti, kad ši vieta yra unikali – joje susirenka aukščiausi pasaulio dvasininkai, buvę valstybių vadovai, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei pasaulio žiniasklaidos atstovai.
Planuojamas pasaulinės reikšmės renginys, kuriame Kazachstanas veikia kaip tolerancijos, atvirumo, abipusės pagarbos ir pasitikėjimo tarp šalies valdžios institucijų ir religinių asociacijų idėjas puoselėjanti valstybė, rodo didelį tarptautinių konfesijų vadovų pasitikėjimą ir Kazachstano, kaip daugelio pasaulio religijų kryžkelės, pripažinimą.
Šių metų birželio 28-30 d. Kazachstano evangelikų krikščionių sąjungos vadovas J. Šumajevas Vašingtone (JAV) vykusiame 2-ajame aukščiausiojo lygio susitikime religijos laisvės klausimais pasakė kalbą, kurioje paneigė egzistuojančius neigiamus mitus apie religinę aplinką Kazachstane.
Savo kalboje religijos vadovas atkreipė dėmesį į atvirumą dialogui ir pasitikėjimą valstybės institucijų požiūriu į religinę aplinką, kuris pasireiškia plačiomis galimybėmis visų tikėjimų ir religijų išpažinėjams tenkinti savo dvasinius poreikius.
Kaip pavyzdį jis pateikė teigiamą Kazachstano evangelikų tikėjimo krikščionių sąjungos dalyvavimo labdaringoje veikloje su valdžios institucijomis, siekiant padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams, patirtį. Nuo 2021 m. organizacija suteikė daugiau nei 10 mln. tengių humanitarinės pagalbos lėšų.
Atsakydamas į amerikiečių klausytojų klausimus, Jurijus Šumajevas užtikrintai teigė, kad Kazachstane nėra jokių įrodymų apie protestantų persekiojimą. Jis taip pat paaiškino, kad priemonės, kurių Kazachstano teisėsaugos institucijos imasi visuomenės saugumui užtikrinti, taikomos visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų religijos, tautybės ar lyties.
Išklausę Kazachstano religinio lyderio pranešimą, USCIRF atstovai pabrėžė jo tezių svarbą ir pritarė Sąjungos iniciatyvoms užmegzti dialogą tarp valstybės ir religinės bendruomenės.
Apskritai vykstantys įvykiai padeda formuoti objektyvią tarptautinės žmogaus teisių bendruomenės nuomonę apie teigiamą tarpreliginę padėtį Kazachstano Respublikoje ir etninės darnos išsaugojimą religinėje aplinkoje.