Kas antras šalies gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai sulauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų nepritaria euro įvedimui, ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas dėl euro įvedimo neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse.
Šiuo metu 55 proc. lietuvių nepritaria euro įvedimui, o 41 proc. yra „už“, tačiau pastarasis rodiklis per metus beveik nepakito. Beveik pusė, arba 47 proc., mūsų šalies gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau.
Kaip atskleidė tyrimas, didesnė Lietuvos gyventojų dalis linkusi manyti, kad euro įvedimo pasekmės bus neigiamos tiek jiems asmeniškai, tiek Lietuvai, – taip teigė atitinkamai 47 proc. ir 55 proc. respondentų. Tuo metu apie trečdalis lietuvių tikisi teigiamų pokyčių tiek sau, tiek ir savo šaliai.
Vertindami teigiamus euro įvedimo pasekmių aspektus, dažniausiai, t. y. 81 proc. Lietuvos piliečių, minėjo, kad euro įvedimas bus patogesnis keliaujantiesiems į euro zonos šalis. Pusė gyventojų lietuvių tiki, kad tai padės lengviau apsipirkti kitose eurą naudojančiose šalyse ir sudarys sąlygas paprastai palyginti kainas su kitomis euro zonos šalimis.
Kas ketvirtas lietuvis manė, kad euro įvedimas apsaugos šalį nuo tarptautinių krizių. 48 proc. lietuvių teigia tuomet pasijausiantys labiau europiečiais, 42 proc. mano, kad šis žingsnis sustiprins Europos vietą pasaulyje, 36 proc. – kad užtikrins tvirtesnius viešuosius finansus.
Nemažai gyventojų mato neigiamų įstojimo į euro zoną aspektų.
Daugiausia – 75 proc. – gyventojų nerimauja dėl piktnaudžiavimo nustatant kainas po euro įvedimo, 48 proc. įsitikinę, kad nacionalinės valiutos keitimas sukels daug asmeninių nepatogumų. Daugiau nei pusė mano, kad šalis dėl euro praras dalį savo identiteto, 43 proc. mano, kad Lietuva gali prarasti ekonominės politikos kontrolę.
Aštuoni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad įvedus eurą kils kainos.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.