Šiandien neoliberali kompradorinė Lietuvos valstybė mini nacionalinės Lietuvos valstybės paskelbimo šimtmetį.
Tačiau antroji Lietuvos Respublika yra visai kitokio tipo valstybė negu pirmoji Lietuvos Respublika (1918-1940).
Skirtumas tarp pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikos yra ne mažesnis už skirtumą tarp pirmosios Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, gimusioje Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos žaizdre, laimėjo konservatyvus (nacionalinis) pradas prieš revoliucinį (komunizmo) pradą.
Antroji Lietuvos Respublika už nacionalinių formų širmos savo esmėje yra radikali revoliucinė (neoliberali) valstybė, kurios paskirtis – būti ne lietuvių tautos „namais“, o aptarnauti globalią neoliberalią revoliuciją (neoliberalią globalizaciją), kurios priešakyje po komunizmo žlugimo ėjo (ir iš dalies dar bando eiti) valstybė-mesijas JAV, turėjusi, pasak garsiosios Franciso Fukuyamos pranašystės, „užbaigti istoriją“ ir įsteigti ilgalaikę bei patvarią pax Americana.
Tai puikiai iliustruoja pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikos pasekmės lietuvių tautai.
Jeigu pirmoji Lietuvos Respublika akivaizdžiai sustiprino lietuvių tautos egzistencinį potencialą jos istorinėje tėvynėje prie Baltijos jūros, antroji Lietuvos Respublika per 27 savo egzistavimo metus labai stipriai susilpnino lietuvių tautos egzistencinį potencialą žemėje, kurioje mūsų protėviai gyveno ilgus šimtmečius.
Tai rodo tragiška Lietuvos demografinė situacija, liudijanti, kad neoliberali Lietuvos Respublika pakenkė lietuvių tautiniam reikalui daugiau už komunistinę LSSR.
Vienas pagrindinių antinacionalinės kompradorinės Lietuvos Respublikos ideologijos bruožų – agresyvi politinė rusofobija.
Nors pati Rusija yra labai smarkiai pažeista liberalizmo, vis dėlto šioje šalyje globali neoliberali revoliucija per pastarąjį dešimtmetį susidūrė su rimtu pasipriešinimu.
Todėl neoliberalios kompradorinės Lietuvos Respublikos valdžios ir ją aptarnaujančių kalbėtojų bei rašeivų rusofobija objektyviai yra giliai revoliucinis-antitradicinis fenomenas.
Ir todėl Lietuvos rusofobai yra arba sąmoningi liberalai ir lietuvių tautinio reikalo kenkėjai, arba, kaip įvardina profesorius Algirdas Degutis, „pridurkai“ (įvairūs „nacionalistais“ ir „tautininkais“ save vadinantys veikėjai).
Realybė yra ta, kad bet koks tikras konservatizmas ir tradicionalizmas Lietuvoje šiuo metu gali būti tik anti-rusofobinis.
Keli susiję:
D. Grybauskaitė: ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio
1993 m. Lietuvos mokslo taryba išdavė D. Grybauskaitei socialinių mokslų daktaro diplomą
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]