Bendrame spalio 17 d. posėdyje vykdydami parlamentinę kontrolę Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetai, dalyvaujant Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui Tomui Krušnai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Audriui Valeikai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo ir Interpolo nacionalinio skyriaus viršininkui Tomui Bandzevičiui, išklausė Eurojusto ir Europolo 2017 metų veiklos ataskaitas.
Pristatydamas Eurojusto veiklą, prokuroras T. Krušna pažymėjo, kad 2017 m. Eurojusto koordinuojamose veiklose dalyvavo rekordinis skaičius – 4 400 – teisminių ir policijos institucijų atstovų.
Kartu su jais Eurojustas vykdė daugiau kaip 2 600 baudžiamosios veikos tyrimų ir baudžiamųjų persekiojimų, kurių dauguma buvo itin sudėtingi. Tai yra didžiausias kada nors Eurojuste užregistruotas bylų skaičius.
Komitetų nariams buvo pristatyti Eurojusto prioritetai ir pagrindinės veiklos, susijusios su šių prioritetų įgyvendinimu, t. y. darbas su terorizmo, kibernetinių nusikaltimų, neteisėto imigrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis bylomis.
Buvo pažymėta, kad tokių bylų skaičius tolygiai auga, pvz.: terorizmo bylų, dėl kurių nacionalinės institucijos kreipėsi į Eurojustą pagalbos, skaičius augo nuo 14 bylų 2014 m., iki 87 bylų 2017 m.
Eurojustas toliau teikė paramą vykdant naujausių teroristinių išpuolių Europoje tyrimus, pvz.: „Thalys“ traukinyje, taip pat išpuolių Paryžiuje, Briuselyje, Ansbache, Nicoje, Berlyne, Stokholme, Barselonoje ir Turku tyrimus.
Kartu su išaugusiu bylų skaičiumi padidėjo ir sprendžiamų klausimų sudėtingumas bei būtinybė skubiai ir efektyviai bendradarbiauti daugiašaliu pagrindu. Tokios bylos aiškiai rodo, kad teisminėms institucijoms vis labiau reikia taikyti bendrus ir tarpusavyje koordinuojamus metodus.
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas A. Valeika, pristatydamas Europolo 2017 m. veiklos ataskaitą, atkreipė dėmesį, kad 2017 m. Europole dirbo 1203 pareigūnai, iš jų 9 deleguoti Lietuvos.
Komitetų nariai buvo supažindinti su pagrindiniais iššūkiais, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europolas, t.y. kova su teroristine/ekstremistine veikla, su nusikaltimais elektroninėje erdvėje ir nelegalia migracija. Už kiekvieno iš šių nusikaltimų esantys tinklai labai sparčiai naudojasi naujai atsirandančiomis galimybėmis, kyla vis daugiau naujų grėsmių, tokių, kaip kibernetiniai nusikaltimai.
Posėdžio metu buvo aptartos Europolo galimybės ir gebėjimai, atkreiptas dėmesys į itin svarbią Europolo veiklos sritį – informacijos analizę.
Europole dirbantys nusikaltimų analitikai naudojasi pažangiausiomis priemonėmis, kad padėtų vykdyti tyrimus valstybių narių teisėsaugos institucijoms.
Be to, Europolas reguliariai atlieka vertinimus, kuriuose pateikiama visapusiška, ateities perspektyvomis grindžiama analizė apie nusikalstamumą ir terorizmą ES, pvz.: ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą (angl. SOCTA), taip pat ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (angl. TE-SAT), kurioje išsamiai pristatoma su terorizmu susijusi padėtis ES.
TTK ir NSGK nariai ir kviestieji atstovai aptarė augančią Eurojusto ir Europolo operacijų ir darbo su bylomis statistiką, diskutavo apie Eurojusto ir Europolo bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir agentūromis, tokiomis, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), taip pat naujai steigiama Europos Prokuratūra.
Posėdžio metu domėtasi apie Eurojusto ir Europolo veiklą sprendžiant tam tikrų kategorijų bylas, pasikeista nuomonėmis apie naujas su tuo susijusias teisėkūros tendencijas, kalbėta apie tolimesnį Eurojusto ir Europolo bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės pareigūnais po šios šalies išstojimo iš ES.
Visą istorinį posėdį galite žiūrėti čia:
Šaltinis: lrs.lt
Susiję:
Paslydo visa Lietuvos teisininkų bendruomenė, todėl siūloma, kad baudą ši bendruomenė solidariai ir sumokėtų
Naujausi
Naujausi komentarai
Xxxx
IP 2a00:1eb8:c297:d922:9cf3:6637:4460:c99 | 05:40:50
Tiesa, kad Putinas gal būt tikrai neprieštarautų ("alfonsatui USA) pridėti reiktų "dovanų" Rusijai (Ir taip jau Rusijai priklausantį Havajų salyną (su tuo pačiu Pirl Harlboru), nes jas juridiškai ir pagal "pasaulio teisę" bei "taisykles" Havajų karalius padovanojo ...