2009-aisiais, kaip ir turėjo būti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantaisiais metais, lietuvių kultūra suklestėjo kaip niekad, galima sakyti, tryško pilnu srautu!
Šitą sužydėjimą, kaip ir turėjo būti, nulėmė didingas projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, pripažinkime, tiesiog tobulas, nuoseklus, ramiai ir tvarkingai realizuotas, atskleidęs gražiausias nacionalinės mūsų kultūros pajėgas – visus menus, visas kartas, visus braižus, visą žavesį.
O mintis buvo kerinčiai paprasta: parodysim, ką turime ir be reikalo neišlaidausime. Ne tik mes patys, bet ir svečiai iš daugybės šalių (ačiū palankiausias kelionių sąlygas operatyviai sudariusioms Lietuvos oro linijoms!) negalėjo atsigėrėti margaspalviais žiedais. Svarbiausia – šis projektas sukūrė kultūros tęstinumo bazę, užtikrinsiančią tolesnį augimą.
Nulėmė tą trykštantį klestėjimą ir mūsų Valdžia, sunkmečio sąlygomis, kaip ir turėjo būti, brandžiai suvokusi, kad ne kas kitas, o Kultūra gali nuskaidrinti vadinamosios krizės padangę.
Konceptualaus politinio mąstymo pavyzdys visam pasauliui! Meno žmonės buvo atleisti nuo mokesčių, padidintas finansavimas visoms kultūros raiškoms, ypač lietuviško žodžio literatūrinei sklaidai, per keletą naktų žaibiškai priimti įstatymai, užtikrinsiantys tolesnę menų plėtotę bei jų prieinamumą kultūros ištroškusiai visuomenei, iš emigracijos kasdien dešimtimis grįžta geriausi muzikantai ir net krepšininkai.
Ypač malonu, kad bankai ir verslo lyderiai puolė varžytis dėl kultūros mecenavimo zonų. Gal kas ir stebisi dėl šių gaivių reiškinių, bet ar galėjo būti kitaip, kai į Seimą atėjo tiek garbių didžiosios kultūros žvaigždžių?!
Ne, neįkalbinėkite, aš vis tiek negaliu atsisveikinti su 2009-aisiais, lietuvių kultūros suklestėjimo metais, lieku čia, o jūs sau eikite į tuos 2010-uosius, į nežinią.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
