Tunisas atmetė islamą ir jo teisinę sistemą šariatą. Šalis, kurioje 2010 m. gruodžio 18 d. prasidėjo vadinamasis Arabų pavasaris, priėmė įstatymus, pagal kuriuos Tunisas skelbiamas pasaulietine respublika, pranešė RT.
Pasaulietinės respublikos oponentai teigia, kad islamo atsisakymas atvers duris „satanizmui ir stabmeldystei“.
Tiesa, Tunise islamas išlieka autoritetu – tik ne teisinėje, o moralinėje plotmėje.
Arabų pavasario pradžia – Jazminų revoliucija Tunise – prasidėjo, kai 2010 m. gruodžio 17 d. viešai save padegė gatvės prekiautojas Tarekas al Tajebas Mohamedas Buazizis (1984–2011), protestavęs prieš korupciją. Jam mirus 2011 m. sausio 4 d., po 10 dienų valdžią paliko nuo 1987-ųjų Tunisą valdęs prezidentas Zinas al Abidinas bin Ali (gim. 1936 m.). Į valdžią jis atėjo 1987 m. nuvertęs Tuniso Respublikos įkūrėją ir pirmąjį šalies prezidentą Habibą Burkibą (1903–2000), valdžiusį Šiaurės Afrikos valstybę tris dešimtmečius.
Vakarus kritikuojančioje musulmoniškų ir kitų kraštų žiniasklaidoje teigiama, kad Arabų pavasaris, pasiglemžęs daugiau kaip 150 000 gyvybių, yra surežisuotas JAV, norinčių kontroliuoti visus Artimuosius Rytus. Pasak šio regiono eksperto Peterio Eyre’o, dešimtmečius rengtas Artimųjų Rytų užvaldymo planas Jungtinėse Valstijose „suaktyvintas“ po 2001 m. rugsėjo 11 d.
Tuniso valdančiosios partijos „Ennahda“ (arab. Harakat an Nahda, „Atgimimo judėjimas“) – nuosaikios islamą palaikančios jėgos – atstovė Sonia Toumia (gim. 1976 m.) pareiškė, kad „islamas yra religija, kuri suteikia kitiems laisvę praktikuoti kitas religijas“, todėl Tuniso teisėje reikėtų vadovautis juo.
2014-ųjų rinkimai parodys, ar Tunisas eis vadinamuoju Turkijos keliu, t. y. taps sekuliaria valstybe, kuri būtų palanki JAV ir kitų Vakarų šalių politikai.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]