Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, pirmadienį susitikę su premjeru Algirdu Butkevičiumi, finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, pabrėžė, kad Lietuvos ūkio augimas esą išlaiko gerą ir ekonomiškai sveiką tempą, o po krizės pradėtas vykdyti makroekonominis koregavimas pasiteisino.
Tačiau TVF nurodo, kad, būdama atvira, Lietuvos ekonomika gali patirti naujų sukrėtimų, susijusių su prekybos partnerių ir tarptautinės rinkos nestabilumu.
„Mes pastebime sveiką ekonomikos augimą ir tai, kad po krizės pradėtas vykdyti makroekonominis koregavimas ima duoti vaisių. Taip pat mes užfiksavome pozityvų šių metų ekonomikos augimą ir stipriai sumažėjusį nedarbą, visa jūsų ekonomika tapo atsparesnė“, – po pirmadienį vyriausybėje įvykusio susitikimo sakė TVF misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack.
J. Kozack teigė, kad vidaus paklausos poveikis Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) kitais metais išaugs, o eksportas BVP darys mažesnę įtaką.
„Mes tikimės, kad Lietuvos BVP augimas tiek 2013, tiek 2014 metais sieks 3,5 proc. (...) Kitiems metams prognozuojama apytiksliai 2,25 proc. infliacija, 2014 metais ji turėtų būti šiek tiek didesnė“, – prognozavo J. Kozack.
J. Kozack teigimu, Lietuvos ekonomikai didžiausią pavojų kelia jos atvirumas, ir šalis išlieka pažeidžiama galimų išorinių sukrėtimų.
„Dėl savo mažos ir atviros ekonomikos Lietuva vis dar gali susidurti su tam tikromis rizikomis. Potencialios Lietuvos ekonominės rizikos yra susijusios su jos užsienio partneriais ir bendra tarptautinių finansinių rinkų būkle“, – teigė TVF misijos vadovė.
TVF misija savo baigiamojoje ataskaitoje kaip svarbiausius finansų politikos uždavinius įvardijo atsakingą šių metų biudžeto tvarkymą ir patikimo bei kokybiško biudžeto kitiems metams parengimą.
Pasak TVF, būtina ir toliau didinti finansų sektoriaus stabilumą ir užtikrinti, kad visose politikos srityse būtų palaikomas euro įvedimas.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.
Šios savaitės pradžioje Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo atstovė kalbėjo, kad „makroekonominis koregavimas ima duoti vaisių“.
Ką reiškia ši poetiška frazė?
Nedarbas viršija 11 proc. Žmonių emigracija iš Lietuvos tęsiasi.
Atkurti jau ketverius metus įšaldytus atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams, žemiausių grandžių pareigūnams, mokytojams, gydytojams, kultūros, bibliotekų, meno darbuotojams, sumokėti už darbą Vilniaus kiemsargiams, kompensuoti pensijas... Argi ne ironiška, kad visiems šiems tikslams esą vis pritrūksta lėšų, nors deklaruojamas „pozityvus ekonomikos augimas“?
Tad nesiliauja stebinti kurį laiką viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodantys džiaugsmingi Lietuvos pranešimai apie didėjančią šalies gerovę.
Net tolimų užjūrio organizacijų vadovai pajuto „augantį Lietuvos ūkį“. Jei tai iš tikrųjų būtų tiesa, kyla natūralus klausimas, kada šių vaisių, minėtų TVF atstovės, pagaliau galės paragauti ir mūsų šalies gyventojai.
Negalime nepastebėti ir įdomaus sutapimo – pasiryžus Lietuvoje įvesti eurą, visiems suinteresuotiems mūsų šalies ir tarptautiniams pareigūnams iškart pradėjo atrodyti, kad Lietuvos ūkio atsigavimas yra tvarus, ateitis šviesėja, taip pat parenkami tik optimistiniai Statistikos departamento ekonomikos duomenys.
Deja, tarp Mastrichto kriterijų, reikalingų eurui įvesti, nėra reikalavimų mažinti skurdą, stabdyti neigiamas demografines tendencijas.
Beje, valdžios atstovai jau buvo užsiminę, kad prieš įvedant eurą planuojama vykdyti „intensyvią informacinę kampaniją“, kuri, artėjant euro įvedimo akimirkai, tik stiprės. Kitaip tariant, įtikinės žmones, kad Lietuvai labai reikia euro ir kad šalis jau yra pasiruošusi jį įsivesti.
Sunku nuvyti kylančius įtarimus, kad tai, ką kalba, kokią informaciją skleidžia mūsų aukščiausia valdžia bei tarptautinių organizacijų pareigūnai dabar, ir yra toji „informacinė kampanija“. Žinoma, tai gali būti tik įtarimai.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]