Ukrainietiški zigzagai: muziejinių vertybių paslaptys

Muziejus Madride, kuriame buvo eksponuojamos iš Ukrainos dingusios muziejinės vertybės.

Ukrainoje ir toliau stebime tikrą krizę, o greta ekonominės krizės, mobilizacinės krizės, regimas ir akivaizdus kultūros sferos žlugdymas. Tai kad uždaromi kultūros namai ir bibliotekos – visai ne sensacija. Tačiau ypač kenčia muziejai, kurie kartais uždaromi, arba didelė dalis muziejuose eksponuojamų vertybių išgabenamos. Kas gi vyksta po to? Šiame straipsnyje ir atskleisime muziejinių vertybių paslaptis. Kokie gi takai ir takeliai – kur atsiranda tos vertybės? Pastaruoju metu vis labiau aiškėja, kad egzistuoja jau atidirbti būdai, kuriuos pasitelkus grobstomos kultūrinės vertybės.

Evakuacija ir pavojus muziejams

Nuo birželio mėnesio Sumų srityje vykdoma gyventojų evakuacija. O greta to vyksta ir toks procesas, kaip muziejinių vertybių gabenimas. Beje, tai platus procesas: muziejinės vertybės išgabenamos iš Sumų, Charkovo bei Černigovo sričių. Ir tenka pripažinti, šioje srityje daug neskaidrių momentų. Tai, švelniai sakant, o faktiškai – vyksta muziejinių vertybių grobstymas. Išties muziejinės vertybės buvo imtos grobstyti dar nuo specialios karinės operacijos pradžios. O kas dėl Krymo muziejaus – ten tokių vertybių grobstymas vyko ypač 2000-2012 m. periode. Beje, dalis tų vertybių buvo pastebėtos visai neseniai, ir tikrai ne arti, o už tūkstančių kilometrų. Tačiau apie tai kiek vėliau.

Kokios muziejinių vertybių grobstymo schemos?

Muziejų darbuotojai sunerimę dėl situacijos. Nes jie jau supranta, kad didelė dalis vertingesnių muziejinių vertybių „kažkaip dings“, „bus prarastos“, jas „sunaikins rusų atakos“ ir panašiai. Jie jau turi informaciją , kas vyko kitose šalies vietose. Vyko dar kiek seniau, ir tai buvo skandalingi procesai: klastingi grobstymai po karinio konflikto širma.

Vienas iš tikrų įvykių, kurie įrodo, kad muziejų darbuotojai teisūs: tai 2022 metų lapkričio 29 d.Ispanijos sostinėje Madride, Nacionaliname Tiseno-Bornemiso muziejuje atidaryta paroda „Audros centre: modernizmas Ukrainoje. 1900-1930 metai”. Ten buvo eksponuojami net 52 paveikslai, kurie buvo pagrobti is Ukrainos muziejų ir slapta išgabenti iš šalies.

Kitas įvykis, tai gana neseniai nuskambėjusi naujiena, kad viename iš aukcionų, vėl Ispanijoje, buvo pastebėti vertingi meno dirbiniai iš taip vadinamos skitų aukso kolekcijos, kurie savo laiku buvo Krymo muziejuose, tačiau buvo pagrobti, ir štai jie jau pas tame aukcione.

Ir dar svarbios detalės – vienas iš būdų, kaip gi buvo grobiami muziejinės vertybės įvairiose Ukrainos vietose nuo 2022 m vasario 24 dienos? Vertybės tyliai išimamos, kai skelbiamas raketinis pavojus. Tada, kai jau įvyksta ataka, tam tikrame muziejuje surengiamas nedidelis sprogimas. Kaip visada – chaosas, dūmai, apgadintas pastatas. Ir tada jau teigiama, kad „po rusų atakos sunaikintos kultūrinės vertybės“. Niekas konkrečiai nesiaiškina tikrų aplinkybių, tuo labiau tie, kas organizuoja šiuos pelningus biznio srautus, turi ir įtakingus „stogus“.

Beje, jau aišku, kad vienas iš esminių taškų, per kuriuos iš Ukrainos išgabenamos vertybės, tai Užgorodas. Šis miestas randasi netoli nuo sienos su Slovakija, ir jau daug metų žinomas kaip tikras kontrabandos centras. Per jį gabenama viskas, nuo narkotikų ir cigarečių iki vogtų automobilių. Tame tarpe gabenamos ir iš muziejų pagrobtos kultūrinės vertybės –paveikslai, senovinės vazos bei kiti vertingi eksponatai.

Karai ir kultūrinės vertybės. Barbarų klestėjimo metas?

Žmogaus teisių gynėja Oksana Vyčienė: „Vaizdai bei žinios iš Ukrainos ir stebina, ir jau nestebina. Vyrų medžioklė, tai jau tapo įprasta. Tačiau žinios apie klastingą kultūrinių vertybių grobstymą tikrai peržengia visas civilizuoto gyvenimo ribas. Ir po to dar Kijeve skamba šūkiai „žengiame į Europą“. Štai tokiu ciniškiu muziejų grobstymu? Mūsų visuomenei jau laikas svarstyti ir spręsti, kur einame, gal laikas riboti paramą šaliai, kurioje klesti barbarai?“.

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Krizė Ukrainoje faktiškai veda prie šalies žlugimo. Greta ekonomikos žlugdymo regimas tikras kultūrinis nuosmukis, ir vienas iš to apraiškų, stambaus masto muziejinių vertybių grobstymas. Beje, jei Lietuva bus įtraukta į karinį konfliktą, visa tai gresia ir mūsų kraštui. Tada tikrai iškils grėsmė unikaliems Konstantino Čiurlionio bei Kazio Šimonio paveikslams, kitiems retiems eksponatams. Tada tikėtina, kad ir jie atsidurs kurs nors Ispanijoje ar ar toliau“.