Putinas ir Porošenko ilgai ryžosi, kol paspaudė vienas kitam ranką Minske, o faktas, kad diskusijos tęsėsi visą naktį rodo, kad juos abu reikėjo priversti daryti jiems nepatinkančias nuolaidas. Tai taip pat reiškia, kad sutartis, kuri galų gale buvo pasirašyta, yra labai trapi ir kabo ant plono plauko“, - rašo britų žurnalistas ir buvęs Rusijos vyriausybės (2006-2009 m.) konsultantas Angusas Roksburgas (Angus Roxburgh) straipsnyje „The Guardian“.
Artimiausia užduotis – tvirtas ugnies nutraukimo rėžimas, bet kokių mūšių sustabdymas, rašoma straipsnyje. Tačiau sekanti Minsko taikos plano dalis – tai, ką Putinas vadina „politiniu sureguliavimu – dar sudėtingesnė. Būtų katastrofa, rašo autorius, leisti sukilusioms „liaudies respublikoms“ tokiomis ir išlikti, sukuriant apie Donecko ir Lugansko miestus „užšaldytą konfliktą“.
Vertindamas, kiek iš tikrųjų Putinas gali turėti įtakos sukilėliams, autorius pažymi, kad šie „ignoravo Putino prašymą nevykdyti referendumo dėl nepriklausomybės 2014 m. ir jų noras turėti nepriklausomą valstybę šiuo metu yra tik sustiprėjęs“. Be to „vieša Putino pozicija niekada nebuvo identiška sukilėlių pozicijai: jis pastoviai sako, kad palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau nori konstitucinių reformų, kurios garantuotų rusakalbių, gyvenančių Ukrainos rytuose, teises. Tai yra būtent tai, kas ir nurodoma Minsko susitarimuose, ir Vakarai turi spausti Kijevą, kad šis kuo skubiau vykdytų savo įsipareigojimus“, rašo autorius.
Tačiau jokiu būdu negalima leisti Putinui apsimetinėti, kad jis negali kontroliuoti sukilėlių – jis be abejo pilnai gali nutraukti ginklų tiekimą. Tačiau labai abejotina, kad jis tai padarys, jei bijos, kad Ukraina, besiremdama Vakarais, ruošis pradėti naują puolimą, rašoma straipsnyje.
„Reikia tikėtis, kad JAV naujai permąstys savo planus siųsti į Ukrainą karius sekantį mėnesį, kurie pradės Ukrainos armijos mokymus, - rašo Roksburgas. - Taip pat reikia tikėtis, kad Ukrainai nebus tiekiama net ir ginamoji ginkluotė“.
Londono Tarptautinis strateginis tyrimų institutas (International Institute for Strategic Studies) šią savaitę perspėjo, kad „Vakarų sprendimas tiekti Ukrainai ginkluotę, gali smarkiai padidinti Rusijos pagalbą sukilėliams, besikaunantiems Ukrainos rytuose“.
„Būtent todėl Vokietijos kanclerė Angela Merkel pradėjo itin aktyviai veikti praėjusią savaitę, desperatiškai siekdama susitarimo anksčiau, nei JAV nuspręs tiekti ginkluotę. Ji supranta, atrodo, daug geriau už visus kitus Vakarų lyderius, kad tai yra lūžio momentas. Jei visų konfliktuojančių pusių sveikas protas šiandien nenugalės, tai pasekmės Europai gali būti katastrofiškos“, - baigia straipsnį Roksburgas.
Šaltinis: theguardian.com
