Sausio 1 d., nacių kolaboranto, lenkų ir žydų žudiko Stepano Banderos (Степан Бандера, 1909–1959) gimimo dieną Ukrainos nacionalistai išėjo į gatves. Apie 3000 vadinamųjų banderovcų Kijeve su fakelais žygiavo švęsdami 107-ąsias S. Banderos gimimo metines. Dar 1200 neonacių žygiavo Odesoje, nemažai jų susirinko ir Dnepropetrovske, Lvove, Ivano Frankovske, Chersone.
Dabartinė Ukrainos valdžia, ypač kraštutinės dešinės lyderis Olehas Tyahnybokas, nori suteikti S. Banderai Ukrainos didvyrio statusą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip ir daugelis rusų, S. Banderą atvirai vadina Adolfo Hitlerio bendrininku. Rusija tvirtina, kad palaiko separatistus Rytų Ukrainoje dėl neonacių grėsmės etniniems rusams.
Tuo tarpu S. Banderos gerbėjai sausio 1 d. Kijeve žygiavo su politinių judėjimų Svoboda ir Dešiniojo sektoriaus vėliavomis. Šie judėjimai 2015 m. vasarį padėjo nuversti buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris buvo palankus Maskvai.
Nacių uniformomis dėvintys banderovcai Kijeve užpuolė rusų televizijos LifeNews žurnalistus, sudaužė jų kamerą ir pavogė mobilųjį telefoną, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
S. Bandera pačioje Ukrainoje yra laikomas kontroversišku. Jo kaip Ukrainos didvyrio statusas 2010 m. buvo bandomas prikelti V. Janukovyčiaus, tačiau teismas neleido to padaryti, teigdamas, kad tai pažeistų įstatymus.
Su naciais nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios bendradarbiavęs S. Bandera vėliau jų pačių buvo suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą, o 1959 m. Miunchene nužudytas KGB agento.
S. Bandera su savo sėbrais ir sekėjais dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. lenkų (tarp jų moterų ir vaikų) genocide, žudė ir žydus.
Šaltinis: bbc.com
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
