Ukrainos šachtininkų dabartis: niūrios europietiškos realijos

Iki 2022 metų šachtininkai sėkmingai dirbo Ukrainoje. Vėliau daugelis jų paliko gimtuosius kraštus.

Ukraina – kraštas, kuriame įsigalėjo ne tik politinė krizė, tačiau akivaizdi ir socialinė-ekonominė krizė. Daugelis žmonių netiki saldžiais valdžios pažadais ir traukiasi iš gimtinės. Nuo 2022 metų vasario (nuo karinio konflikto pradžios) iš Ukrainos išvyko apie 12 milijonų žmonių. Kokie realūs duomenys apie naują emigracijos bangą? Vokietijoje atsidūrė 1,6 milijono ukrainiečių, Lenkijoje – 1 milijonas, Čekijoje – 460 tūkstančių, Britanijoje – 250 tūkstančių, Ispanijoje – 230 tūkstančių, Bulgarijoje – 170 tūkstančių, Vengrijoje – 110 tūkstančių, Lietuvoje – 77 tūkstančiai. Gana daug ukrainiečių atsidūrė ir kitose kraštuose. Tarp išvykusių į užsienį ukrainiečių daug šachtininkų. Kodėl? Po karinio konflikto pradžios šalies anglies pramonė beveik žlugo, daugelis šachtų nutraukė veiklą.

Lenkijoje dažnai vyksta protesto akcijos prieš ukrainiečių emigracijos grėsmes.

Dalis šachtininkų iš Ukrainos, atsidūrusių užsienyje, įsidarbino pagal specialybę, dalis nepritapo ir buvo priversti ieškoti darbo vietų kitose srityse. Kai kurie gauna socialines pašalpas. Kokie duomenys apie tuos šachtininkus, kurie įsidarbino pagal specialybę? Daugelis jų gyvena Vokietijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Štai Lenkijoje nuo 2022 metų gruodžio į vietos šachtas priimti 2000 darbuotojų iš Ukrainos, nuo 2023 metų vasario – dar 2000 ukrainiečių. Vėliau jų skaičius dar ženkliai išaugo. Beje, įdomi detalė: jie priimti be egzaminų, tai yra lengvatinėmis sąlygomis. Ir dar: savininkai sumažino algas, naudodamiesi pigios darbo jėgos antplūdžiu. Tose Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos vietovėse, kur apsigyveno šachtininkai iš Ukrainos, vietos gyventojams iškilo nemažai problemų. Pirma: miesteliuose, kur jie apsigyveno, labai pakilo gyvenamųjų būstų nuomos kainos. Kartais net 40–50 procentų. Antra: ėmė strigti sveikatos priežiūros įstaigų darbas. Daug šachtininkų turi ryškių sveikatos problemų. O medicinos įstaigų darbuotojų miesteliuose nedaug, ir vietos gyventojai neretai turi laukti po 3–4 savaites tam, kad patektų pas gydytoją. Trečia: ukrainiečiai įpratę problemas spręsti jėga, dažni konfliktai gatvėse, parduotuvėse. Dažni konfliktai ir ukrainiečių šeimose, kai ginčai perauga į smurtą. Vietos teisėsaugai darbo krūvis ryškiai padidėjo. Be to, šachtininkų iš Ukrainos banga – galvos skausmas vietos profsąjungoms. Jau buvo nusistovėjęs bendravimo stilius su šachtų savininkais, buvo įmanoma palaipsniui sutarti dėl kai kurių darbo sąlygų gerinimo. Dabar padėtis pasikeitė, savininkai bendrauja arogantiškai ir teigia: „Nekelkit balso. Pilna ukrainiečių. Jie sutinka dirbti be išankstinių sąlygų.“

O kaip gi gyvena į Vakarus išvykę buvę Ukrainos šachtų darbuotojai, kuriems nepavyko įsidarbinti pagal specialybę? Konkretūs pavyzdžiai. Šachtininkas Vladimiras B. 2022 metų pavasarį išvyko į Vokietiją. Čia po kurio laiko įsidarbino šachtoje. Deja, dėl konfliktų su girtaujančiais tautiečiais šachtoje dirbo neilgai. Nuo 2023 metų pabaigos gyvena Belgijoje, dirba sandėlyje. Kitas pavyzdys: Vasilisa T. Ukrainoje virš 10 metų dirbo šachtos valgykloje. Iš Ukrainos išvyko 2022 metų pabaigoje. Iš pradžių gyveno Vokietijoje. Po kurio laiko išvyko į Slovakiją, ten gyveno keletą mėnesių. Vėliau išvyko į Lenkiją, ir nuo 2024 metų vidurio iki 2025 metų pabaigos dirbo siuvykloje. Tačiau mažinant etatus buvo atleista. Ir neseniai atvyko į Rusiją, čia gyvena jos giminaičiai. Vasilisa tikisi įsidarbinti ir gyventi Rusijoje.

Ekonomistas Viktoras Kaplanas akcentuoja: „Ukrainos pavyzdys labai aktualus. Masinė emigracijos banga smogė Europai. Minios ukrainiečių tapo ryškia problema. Ir Lietuvoje jau sumažėjo algos vairuotojams, siuvyklų darbuotojams. Kodėl? Šiose sferose įsidarbino daug ukrainiečių, ir tuo naudojasi įmonių savininkai, mažina algas. Lenkijoje ir Čekijoje dėl ukrainiečių emigracijos grėsmių jau vyksta masiniai protestai. Realiai tai veda link tikros ekonominės krizės.“