ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo

Ultimatumo priežastis. Lietuvos Respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo. Teisėtai išrinktas Seimas atsiranda tik tada ir tik tada, kada jis yra išrenkamas tiksliai pagal LR Konstitucijoje nustatytas nuostatas, tame tarpe pagal LR Konstitucijos 55 str. nustatytas tiesioginės ir lygios rinkimų teisės nuostatas. Bet koks, net mažiausias nukrypimas nuo šių konstitucinių nuostatų suponuoja situacija, kad Seimo rinkimai yra ne pagal Konstituciją, o pagal kažkieno sugalvotas kitokias taisykles, kurios visgi nėra konstitucinės. Remiantis vien paprastu loginiu mąstymu galima suvokti, kad Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja sveikam protui, sąžiningumui ir teisingumui. Jeigu save išsikėlęs kandidatas į Seimo narius iš vieno rinkėjo gali gauti tik vieną balsą, tai pagal teisės principą, kad visi prieš įstatymą turi būti lygūs, ir visi be išimties kiti kandidatai į Seimą privalo turėti tik tokią pačią teisę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Gi esamame Seimo rinkimų įstatyme yra nusižengta grubiai ne vien logikai, lygių teisių prieš įstatymą fundamentaliai nuostatai, tačiau ir kitiems fundamentaliems teisės principams kaip protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai. Kaip antai, partinis kandidatas esantis partijos sąraše ir vienmandatėjė apygardoje gali iš vieno rinkėjo gauti net tris balsus: vieną vienmandatėje apygardoje, vieną daugiamandatėje apygardoje per partijos sąrašą ir vieną reitingavimo balsą, kas akivaizdžiai yra nelygu su save išsikėlusių kandidatu į Seimo narius. O rinkėjas, kai renka partinius, tai gali panaudoti net iki 7 (septynių) savo balsų, t.y. jis gali atiduoti vieną balsą vienmandatėje apygardoje, viena daugiamandatėje apygardoje ir penkis reitingavimo balsus. Taigi rinkėjas rinkdamas partinius turi teisę panaudoti net 7 balsus, o kai renka save išsikėlusį, tai turi teisę panaudoti tik vieną balsą. LR Konstitucijoje nenumatyta partinių sąrašų, partijų (juridinių asmenų) rinkimų, o numatyta rinkti tik 141 Seimo narį. Ir visas tas neteisėtumas tęsiasi jau visus 24 metus ir niekaip nesimato jokių net mažiausių požymių LR Seime, kad situacija pasikeistų ir ateinantys rinkimai vyktų pagal LR Konstitucijoje nustatytas privalomas kiekvienam įstatymui teisines normas. Seimas, kiekvienas Seimo narys jau yra daug kartų informuoti emailais ir viešom publikacijom, ir Seimo nariai neparodo nė mažiausių „gyvybės“ žymių tai kryptimi, kad pakeisti Seimo rinkimų įstatymą taip, kad griežtai atitiktų LR Konstituciją. Todėl tenka skelbti ULTIMATUMĄ Seimui, kurio neįvykdžius esami Seimo nariai patys save savo laisva valia įsirašys į Lietuvos istoriją kaip sąmoningi, piktybiniai LR Konstitucijos laužytojai, kaip savo priesaikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikai laužytojai, kaip Lietuvos valstybės teisinių pagrindų griovėjai, kaip nelojalūs Lietuvos Respublikai asmenys, kaip tęstiniai konstituciniai nusikaltėliai. Seimo nariai turi pasirinkimą dabar pakeisti Seimo rinkimų įstatymą ir eiti į ateinančius rinkimus nepažeižiant LR Konstitucijos arba palikti taip kaip yra ir tapti Lietuvos valstybės teisinių pagrindų griovėjais. Ėjimas į rinkimus pagal dabartinį antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą reiškia, kad vėl bus suformuota neteisėta Seimo sudėtis , Seimas bėl bus neteisėtu ir negalės priimti nė vieno teisėto teisės akto, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl tokie antikonstituciniai rinkimai iš viso NETENKA PRASMĖS. Seimas nedaro to, ką PRIVALO daryti, nes LR Konstitucija, kuriai jie prisiekė, juos tai įpareigoja daryti.

ULTIMATUMO tikslas: Ateinantys Seimo rinkimai 2016 metų spalio 9-tą dieną PRIVALO įvykti pagal naują Seimo rinkimų įstatymą neprieštaraujantį LR Konstituticijos 55 str. tiesioginės ir lygios teisės nuostatoms, Tarptautinei teisėi, Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir sveikam protui.

Ultimatumo priežasties teisinis įrodymas. LR Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 DALIES (2012 M. LAPKRIČIO 6 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ II skirsnio 6 ir 7 dalyse skaitome (autoriaus paryškinta):

„6. Nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, kuriomis įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstituciniai pagrindai, yra neatsiejamas 55 straipsnis, kuriame įtvirtinti Seimo narių rinkimų teisiniai imperatyvai (2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, 2 dalyje – kad Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių, 3 dalyje – kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

6.1. Taigi pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis inter alia lygia rinkimų teise. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra atskleidęs lygios rinkimų teisės turinį: aiškinant lygios rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

6.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, priešingu atveju būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atitinkamą Seimo narių rinkimų sistemą, privalo paisyti konstitucinės Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratos (2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas (vien proporcinę, vien mažoritarinę arba mišrią rinkimų sistemą, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos), įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų. Įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Pažymėtina, kad nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė, nei mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos, negali būti laikomos savaime sudarančiomis prielaidas pažeisti laisvų, demokratiškų rinkimų reikalavimus, visuotinę, lygią rinkimų teisę, slaptą balsavimą, kitus demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus (2007 m. vasario 9 d., 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios (2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

6.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad šiose rinkimų apygardose nebūtų tokių rinkėjų skaičiaus skirtumų, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją apskritai negalimi jokie rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai.

6.3.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad rinkėjų skaičius rinkimų apygardose gali kisti (didėti ar mažėti) dėl įvairių objektyvių priežasčių (inter alia rinkėjų migracijos, kitų demografinių veiksnių). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad sudarant rinkimų apygardas neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti, koks rinkėjų skaičius bus rinkimų dieną kiekvienoje rinkimų apygardoje. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucija nereikalauja neracionalių dalykų (2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją nereikalaujama, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų užtikrintas visiškai vienodas rinkėjų rinkimų apygardose skaičius.

6.3.2. Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas yra visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų principai. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtų demokratinių rinkimų principų užtikrinimas suponuoja tam tikrus reikalavimus rinkimų apygardų sudarymui: rinkimų apygardos turi būti sudaromos skaidriai, jų ribos turi būti aiškios, suprantamos, rinkimų apygardos turi būti vientisos, kompaktiškos. Pagal Konstituciją, siekiant išlaikyti įvairių konstitucinių vertybių pusiausvyrą, inter alia užtikrinti iš visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų, kaip antai lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų proceso skaidrumo, kylančių reikalavimų rinkimų apygardų sudarymui įgyvendinimą, gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų apygardose būtų leidžiami tam tikri rinkėjų skaičiaus skirtumai. Tačiau negali būti konstituciškai pateisinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus, paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę.

6.3.3. Taigi pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas. Tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią iš Konstitucijos kylančią pareigą ir nustatydamas atitinkamą teisinį reguliavimą, negali sudaryti prielaidų paneigti, iškreipti ar nepagrįstai apriboti lygią rinkimų teisę.

7. Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe (inter alia 2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).“

To dar aiškiai negana, labai informatyvus yra aukščiau paminėto KT Nutarimo III skyrius, kurį verta pacituoti (autoriaus paryškinta):

„1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.

1.1. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1948 m. gruodžio 10 d. priėmė rezoliuciją 217 A (III), kuria patvirtinta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Lietuvos Respublika laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos įsipareigojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 22 punktu, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žmonių valia, kuri yra valstybės valdžios pagrindas, išreiškiama periodiškuose ir teisinguose rinkimuose, rengiamuose remiantis visuotine bei lygia rinkimų teise ir vykdomuose slaptu balsavimu arba lygiaverte laisvo balsavimo tvarka.

1.2. 1996 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, prie kurio Lietuvos Respublika prisijungė minėtu Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“ ir kuris Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d., 25 straipsnio b punkte kiekvienam piliečiui be jokios diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų suteikiama teisė ir galimybė balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 1996 m. Bendrajame komentare Nr. 25 (57), aiškindamas šį Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsnį, konstatavo, kad turi būti taikomas principas „vienas asmuo – vienas balsas“, kad kiekvienos valstybės rinkimų sistemoje vieno rinkėjo balsas turi būti lygus kito rinkėjo balsui ir kad rinkimų apygardos negali būti sudaromos taip, kad būtų atimta ar nepagrįstai apribota piliečių teisė laisvai rinkti savo atstovus. Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino Slovakiją pažeidusia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį būtent dėl to, kad ši savivaldybės tarybos narių rinkimams organizuoti ir vykdyti nustatė tokias rinkimų apygardų ribas, dėl kurių susidarė dideli gyventojų skaičiaus šiose apygardose skirtumai (2002 m. liepos 22 d. išvada byloje Mátyus prieš Slovakiją, pranešimo Nr. 923/2000).

1.3. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į laisvus rinkimus (Lietuvos Respublikai Konvencija įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d., Pirmasis protokolas – 1996 m. gegužės 24 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šis pamatinis principas garantuoja veiksmingą politinę demokratiją, kuri itin svarbi visai Konvencijos sistemai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, peticijos Nr. 9267/81, § 47). EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad minėtas Pirmojo protokolo 3 straipsnis apima teisę balsuoti ir būti kandidatu. Nors valstybėms suteikta vertinimo laisvė (angl. margin of appreciation) nustatant rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, EŽTT prižiūri, kad valstybių veiksmai neturėtų tokio poveikio rinkimų teisės esmei, kad paneigtų šios teisės veiksmingumą (2002 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Podkolzina prieš Latviją, peticijos Nr. 46726/99, § 33).

1.4. Taigi tarptautinėje teisėje yra įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, kuri aiškinama kaip reiškianti, kad vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui, kad valstybės, nustatydamos rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, negali paneigti šios teisės veiksmingumo.

2. Nagrinėjant šią konstitucinės justicijos bylą paminėtinos ir Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, dokumentų, aktualių nagrinėjamai konstitucinės justicijos bylai, nuostatos.

Vadinamajame Gerosios rinkimų praktikos kodekse, kuris susideda iš Rinkimų gairių, priimtų 2002 m. liepos 5–6 d. vykusioje Venecijos komisijos 51-ojoje plenarinėje sesijoje, ir Aiškinamojo pranešimo, priimto 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje Venecijos komisijos 52-ojoje plenarinėje sesijoje, yra įtvirtinti Europos rinkimų teisės paveldą sudarantys principai, inter alia lygios rinkimų teisės principas.

2.1. Rinkimų gairėse apibrėžiamas inter alia lygios rinkimų teisės turinys. Ši teisė, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią. Laikantis vienodos rinkėjų balsų galios reikalavimo, mandatai rinkimų apygardoms turi būti aiškiai ir tolygiai paskirstomi pagal gyventojų, piliečių arba rinkėjų skaičių, gali būti atsižvelgiama į geografinį kriterijų, administracines ir net istorines ribas, sudarant rinkimų apygardas leistinas nuokrypis nuo pasirinktos normos (rinkėjų, gyventojų skaičiaus ir pan.) neturi būti didesnis nei 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių (sutelktai gyvenanti tautinė mažuma, retai apgyvendintas administracinis vienetas).

2.2. Aiškinamajame pranešime pažymėta, kad rinkimų apygardų sudarymas dažnai laikomas (teisingai arba klaidingai) lemiamu veiksniu nustatant rinkimų rezultatus, todėl reikia stengtis išvengti ne tik valdžią turinčiai partijai palankaus piktnaudžiavimo, bet ir vien piktnaudžiavimo regimybės. Vienas iš būdų išvengti piktnaudžiavimo – konstitucijoje ar aukštesnės galios nei paprastieji įstatymai teisės akte apibrėžti tuos rinkimų sistemos elementus, kurie yra labiausiai pažeidžiami, inter alia pačią rinkimų sistemą, rinkimų apygardas ar jų sudarymo taisykles.

2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2004 m. gegužės 13 d. priimtoje deklaracijoje minėtą Venecijos komisijos patvirtintą Gerosios rinkimų praktikos kodeksą pripažino pamatiniu rinkimų dokumentu, taip pat paragino valstybių narių vyriausybes, parlamentus ir kitas atitinkamas valdžios institucijas atsižvelgti į šį kodeksą ir, laikantis nacionalinių demokratinių tradicijų, juo remtis rengiant ir taikant rinkimų įstatymus.“

Tai čia aukščiau pacituotoje KT III skyriaus citatoje matome tokias paryškintas ištraukas, kur KT sako vieną kartą, kad „vienas asmuo – vienas balsas“ ir tai labai aišku. KT sako antrą kartą, kad „vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas“ ir kažin aiškiau begali būti? KT sako ir trečią kartą, kad „kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą“, ir visai tai pagrindžia tarptautinės teisės nuostatomis, kurias įsipareigojo Lietuvos Respublika vykdyti. Taigi pakankamai aiškiai ir šiai bylai reikšmingai KT tris kart išaiškina, padaro išvadą apie LR Konstitucijos 55 str. įtvirtintos sąvokos „lygi rinkimų teisė“ turinį, kad tas turinys privalo būti taip pat ir „vienas rinkėjas – vienas balsas“. Aiškiau netgi sunku įsivaizduoti. KT tris kartus, kaip kokiems nesusipratėliam, paaiškina, lygios rinkimų teisės turinio sudedamsias dalis, kad tai yra vienas rinkėjas – vienas balsas. Seimas nieko nesupranta? Prezidentūra nieko nesupranta? Vyriausybė? Visi tyli. Antikonstitucinė Seimo sudėtis triumfuoja. Antikonstitucinis perversmas Lietuvoje yra įvykęs faktas, diversija prieš jauną Lietuvos valstybę jau 24 metus galioja. Sėkmingas Lietuvos priešų projektas. Seimas nesiekia, nenori, nedaro, kad toji diversija būtų sustabdyta.

Iš pateiktų KT nutarimo citatų ir mano paryškintų vietų aiškiai, visiškai ir galutinai matome, kad Seimo rinkimų įstatymas grubiai sulaužo Tarptautinę teisę, LR Konstituciją, KT išaiškinimus, išvadas ir sveiką protą. Kadangi Seimas jau įgyvendino šio KT nutarimo išaiškinimo dėl lygios rinkimo teisės turino dalį dėl vienmandačių apygardų dydžių 10 procentų nukrypio, tai reiškia, kad Seimui yra žinomas visas KT nutarimo turinys ir be abejo tos vietos, kurias paryškinau. O būtent yra žinoma, kad demokratijoje ir pagal LR Konstituciją ir pagal KT išaiškinimą ir pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir pagal sveiką protą lygi teisė reiškia: vienas rinkėjas – vienas balsas. O žinojimas keičia situaciją ir vertinimą. Žinai, kad privalai pasielgti pagal Konstituciją - aukščiausią įstatymą, jai prisiekei, o elgiesi priešingai, tai vadinasi esi konstitucinis NUSIKALTĖLIS, savo priesaikos laužytojas. O kadangi Seime yra daugybė tokių, kurie nevykdo, kas privalu jau 24 metus, kam prisiekė kai kurie daug kartų, tai tada tokiam Seimui tenka skelbti šį ultimatumą.

Per kiek laiko Seimas įgyvendino KT nutarimą dėl apygardų rinkėjų skaičiaus suvienodinimo? Kaip matome KT nutarimas yra paskelbtas 2015 m. spalio 20 dieną, o Seimas Rinkimų įstatymo pakeitimus 9 straipsnyje atliko 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-2052, t.y. per nepilną mėnesį, kai jokios skubos tikrai nebuvo, nes rinkimai buvo toli, toli.

Seimas sąmoningai ir piktybiškai neįgyvendino akivaizdžių Konstitucinio Teismo išvadų, nors KT vienareikšmiai pasakė, kad „1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.“

Lietuvos politikų vertinimai apie ultimatumo objektą. Lietuvos politikų vertinimus sužinome iš spaudos.

2013 m. balandžio 8d. straipsnyje „Teisingumo ministras Juozas Bernatonis: nauja rinkimų sistema paskatintų jaunimą balsuoti aktyviau“ rašoma: „Socialdemokrato manymu, dabar Lietuvoje veikianti rinkimų sistema yra per daug sudėtinga. Kiekvienas rinkėjas turi septynis balsus: galimybę už kandidatus balsuoti vienmandatėje apygardoje ir daugiamandatėje už sąrašą, o tame sąraše dar reitinguoti penkis kandidatus. „O [viso to] rezultatas yra toks, kad mes turime dviejų rūšių Seimo narius, nors iš esmės pagal Konstituciją mandatas turėtų būti laisvas ir visi Seimo nariai – lygūs.“ Tai čia parodoma, kad pagal Konstituciją turi būti kitaip, kas reiškia, kad esama rinkimų sistema yra antikonstitucinė ir negali pagal ją būti išrinkta teisėta Seimo sudėtis. Tame pačiame straipsnyje rašoma, kad “. Tačiau socialdemokrato pasiūlymui keisti parlamento rinkimų modelį visiškai nepritaria Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jo nuomone, nėra objektyvių priežasčių teigti, kad dabartinė Seimo rinkimų sistema yra kuo nors bloga.” Tai matome, kad Jurgiui Razmai Seimo rinkimų įstatymo antikonstituciškumas nėra objektyvi priežastis teigti, kad dabartinė Seimo rinkimų sistema yra kuo nors bloga. Tuo iš esmės ponas Jurgis Razma pasityčiojo iš Konstitucijos, pasityčiojo iš priesaikos, kuria priesiekė „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją“ 5 kartus per 20 metų.

2015 m. spalio 23d. straipsnyje „J. Bernatonis. Kaip rinksime naują Seimą“ Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis sako: „Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo nebuvo sunku nuspėti. Akivaizdu, kad garantuojant lygią tiesioginę rinkimų teisę, būtina pašalinti didelę rinkėjų skaičiaus disproporciją skirtingose vienmandatėse apygardose. Nustatant balsavimo rezultatus, visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, o jų balsai turi būti lygiaverčiai. Taigi, paliekant dabar egzistuojančią mišrią rinkimų sistemą tektų šiek tiek koreguoti apygardų ribas prieš kiekvienus rinkimus.“ Šita citata parodo, kad Juozas Bernatonis žino ir labai gerai supranta ką pasakė Konsititucinis Teismas dėl lygios tiesioginės rinkimų teisės. Tačiau labai „diplomatiškai“ ir nedovanotinai nutyli antrają lygios rinkimų teisės turinio dalį apie balsų skaičių, kurį kiekvienas rinkėjas turi teisę turėti pagal Konsituciją, t.y. vienas rinkėjas - vienas balsas. Teisingumo ministras NUSLEPIA teisingumą. Kartu teisingumo ministras J.Bernatonis puikiai supranta tą dalyką, kad jeigu neužtikrinsi lygios rinkimų teisės tai „Seimas bus išrinktas nelegitimus“: „O dabar lieka tik pakoreguoti vienmandačių apygardų ribas. Jeigu to nepadarysime, naujai išrinktas Seimas bus išrinktas nelegitimus, nes išrinktas pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą.“ Čia taip atsitiko, kad teisingumo ministras sunaikino teisingumą, nes visgi Seimas ruošiasi būti išrinktas nelegitymus, nes bus išrinktas pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, kadangi lygi rinkimų teisė tai pat reiškia ir „vienas rinkėjas – vienas balsas“, ne vien lygios vienmandatės rinkimų apygardos su 10 procentų nuokrypiu nuo vidurkio. Todėl, kad nebūtų išrinktas neteisėtas, nelegitymus Seimas ir reikia skelbti šį ultimatumą. Ėjimas į eilinius antikonstitucinius rinkimus yra nusikaltimas prieš Valstybę, jos teisinius pamatus.

Ultimatumo skelbimo teisinis pagrindimas. Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia LR piliečiams teises. LR Konstitucijos

3 str. 2 dalis sako: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“.

6 straipsnis sako: „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.“

7 straipsnis sako: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“

8 straipsnis sako: „Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja.“

Seimas visus 24 metus yra pasikėsinęs į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką ir suteikia Tautai ir kiekvienam piliečiui teisę priešintis. Šis Seimui skelbiamas ULTIMATUMAS dėl LR teisinių pagrindų griovimo yra vienas iš būdų pasipriešinti konstitucinės santvarkos niekintojams.

FAKTAS, kurio gal ir nenori pripažinti Seimas, kad Seimo rinkimų įstatymas yra NEGALIOJANTIS, nes yra priešingas Konstitucijai, kas akivaizdžiai seka iš aukščiau pateiktų Konstitucinio Teismo nutarimo išvadų. Todėl žinomai neteisėtas ėjimas į eilinius antikonstitucinius rinkimus yra BEPRASMYBĖS AKTAS, kadangi negali suformuoti teisėtos, legitymios valdžios, teisėtos LR Seimo sudėties.

Čia verta pamąstyti apie tai ką pasakė T.Džefersonas: „Kai neteisingumas tampa teise, pasipriešinimas tampa pareiga“. Būtent neteisingumas ir yra esamo antikonstitucinio Seimo rinkimų esmė ir todėl taip atsiranda teisė ir pareiga skelbti šį Ultimatumą Seimui, kuris ignoruoja tarptautinę teisę, LR Konstituciją, KT išaiškinimus ir išvadas, bei sveiką protą.

Pastangos atkreipti Seimo dėmesį dėl ultimatumo objekto – antikonstitucinio Seimo rinkimų įstatymo.

Jau vien ką sako aukščiau pacituotos 2015.10.20 KT išvados ir išaiškinimai, kurie privalomi Seimui? Tai nepaprasto rimtumo KT Nutarimas, liečiantis mūsų Valstybės teisinius pagrindus. Tačiau Seimui nė motais nei KT nutarimai, nei Tarptautinė teisė, nei Konstitucija, nei sveikas protas.

Todėl ir visuomenė dėjo ir deda pastangas, kad Seimas tinkamai sureguotų ir ateinantys rinkimai vyktų pagal Konstitucijai neprieštaraujantį rinkimų įstatymą. Sukurti du Seimo rinkimų įstatymo projektai neprieštaraujantys Konstitucijai, tarptautinei teisei ir KT išaiškinimams ir nusiūsti Seimui. Nėra jokių priežasčių vieno iš jų nepriimti.

Kad aukščiau paminėtas klausimas yra žinomas ir aktualus visuomenėje jau gana ilgą laiko tarpą įrodo šios viešos publikacijos ir po jais esantys dar gausesni svarbūs komentarai:

2016-01-18. V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime!

2016-04-13. dr. Jonas Ramanauskas. Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi

2016-06-03. V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta

2016-06-03. Vincentas Jasiulevičius, Valdymo sistemų ekspertas. Elitinė darbo vieta iki gyvos galvos

2016-06-06. dr. Jonas Ramanauskas. Viešas kreipimasis į LR Konstitucino Teismo teisėjus

2016-06-10. dr. Jonas Ramanauskas. Viešas kreipimasis į partijas ir Seimą

2016-06-14. dr. Jonas Ramanauskas. JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ

2016-06-22. dr. Jonas Ramanauskas. Ar Seimo nariai taps TYČINIAIS NUSIKALTĖLIAIS PRIEŠ VALSTYBĘ?

2016-07-10. dr. Jonas Ramanauskas. Seimas – juodoji skylė

2016-07-15. dr. Jonas Ramanauskas. Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą

2016-07-28. A. Nakas V. V. Landsbergiui: juk tai ne praeities, o naujausi topai, dominuojantys šiandien

2016-07-30. Liudvikas Narcizas RASIMAS. Ar giedosime vieną himną?

2016-08-06. Jurga TVASKIENĖ. Seimo rinkimai: kas nori mus valdyti

2016-08-10. dr. Jonas Ramanauskas. Viešas atsakymas LR Prezidento kanceliarijai dėl antikonstitucinių Seimo rinkimų

2016-08-22. dr. Jonas Ramanauskas. Šnipšto demokratija - neteisėtai išrinktas 1992.10.25 Seimas

2016-09-01. dr. Jonas Ramanauskas. Nusikaltėlių irštvos, Seimo vagims ir niekšams

Ultimatumo subjektai. Ultimatumo subjektais yra visi be išimties dabar esantys Seimo nariai. Pateikiu jų sąrašą, kuriame parodyta Seimo nario vardas, pavardė, kada ir kiek kartų buvo Seimo nariu ir kokiu būdu išrinktas paskutinėje 2012-2016 Seimo kandecijoje. V- reiškia išrinktas vienmandatėje apygardoje, S – išrintas sąrašu ir IP – išrintas vienmandatėje kaip išsikėkęs pats. Seimo nariai, kuriems skelbiamas šis ultimatumas yra šie:

Remigijus Ačas (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Mantas Adomėnas (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Vilija Aleknaitė Abramikienė (1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Arvydas Anušauskas (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Audronius Ažubalis (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Linas Balsys (2012.11.16-2016, IP),

Virginija Baltraitienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Kęstutis Bartkevičius (2012.11.16-2016, V),

Mindaugas Bastys (2000-2004, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Rima Baškienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Juozas Bernatonis (1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008,),

Agnė Bilotaitė (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Šarūnas Birutis (2012.11.16-2016, V),

Bronius Bradauskas (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Stasys Brundza (2014.07.01 -2016, S),

Saulius Bucevičius (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Valentinas Bukauskas (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Algirdas Butkevičius (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Vida Marija Čigriejienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Petras Čimbaras (2012.11.16-2016, V),

Viktorija Čmilytė-Nielsen (2015.04.21 -2016, S),

Rimantas Jonas Dagys (1992-1996, 1996-2000, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Kęstutis Daukšys (2004-2008, 2008-2012,

Irena Degutienė (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Sergej Dmitrijev (2000-2004, 2012.11.16-2016, S),

Larisa Dmitrijeva (2012.11.16-2016, S),

Arūnas Dudėnas (2012.11.16-2016, S),

Algimantas Dumbrava (2008-2012, 2013.03.22-2016, V),

Arimantas Dumčius (2004-2008, 2008-2012,

Vilija Filipovičienė (2012.11.16-2016, S),

Viktoras Fiodorovas (2012.11.16-2016, S),

Vitalijus Gailius (2012.11.16-2016, V),

Vydas Gedvilas (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Eugenijus Gentvilas (1990-1992, 2012.11.16-2016, S),

Povilas Gylys (1992-1996, 1996-2000, 2012.11.16-2016, S),

Kęstutis Glaveckas (1990-1992, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012,

Loreta Graužinienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Petras Gražulis (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Kazys Grybauskas (2013.03.22-2016, V),

Šarūnas Gustainis (2015.03.24-2016, V),

Gediminas Jakavonis (2000-2004, 2004-2008,

Donatas Jankauskas (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Zbignev Jedinskij (2012.11.19-2016, S),

Edmundas Jonyla (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Sergejus Jovaiša (2012.11.16-2016, S),

Rasa Juknevičienė (1990-1992, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Benediktas Juodka (2012.11.16-2016, S),

Vytautas Juozapaitis (2012.11.16-2016, S),

Vytautas Kamblevičius (2004-2008, 2012.11.16-2016, S),

Liutauras Kazlavickas (2012.11.16-2016, S),

Gediminas Kirkilas (1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Kęstas Komskis (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Jonas Kondrotas (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Vanda Kravčionok (2012.11.16-2016, S),

Dainius Kreivys (2012.11.16-2016, V),

Andrius Kubilius (1992-1996, 1996-2000,

Dalia Kuodytė (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Rytas Kupčinskas (1996-2000, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Kazimieras Kuzminskas (1992-1996, 1996-2000, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Juzef Kvetkovskij (2012.11.16-2016, S),

Orinta Leiputė (2012.11.19-2016, S),

Arminas Lydeka (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2014.07.01-2016, S),

Michal Mackevič (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Vincė Vaidevutė Margevičienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Raimundas Markauskas (2012.11.16-2016, V),

Kęstutis Masiulis (2000-2004, 2008-2012, 2014.07.01-2016, S),

Antanas Matulas (1996-2000, 2004-2008, 2008-2012,

Vytautas Antanas Matulevičius (2012.11.16-2016, S),

Andrius Mazuronis (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Vidas Mikalauskas (2015.06.29-2016, V),

Gintautas Mikolaitis (2000-2004, 2004-2008, 2012.11.19-2016, S),

Dangutė Mikutienė (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Kristina Miškinienė (2012.11.16-2016, V),

Albinas Mitrulevičius (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Arvydas Mockus (2012.11.16-2016, V),

Alma Monkauskaitė (2012.11.16-2016, V),

Audrius Nakas (2015.04.14-2016, S),

Jaroslav Narkevič (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Petras Narkevičius (2012.11.16-2016, V),

Antanas Nesteckis (1992-1996, 2012.11.16-2016, S),

Juozas Olekas (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Andrius Palionis (2012.11.16-2016, IP),

Raimundas Paliukas (2012.11.16-2016, V),

Artūras Paulauskas (2000-2004, 2004-2008, 2012.11.16-2016, S),

Bronius Pauža (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Marija Aušrinė Pavilionienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Milda Petrauskienė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Darius Petrošius (2012.11.16-2016, V),

Domas Petrulis (2012.11.16-2016, V),

Audronė Pitrėnienė (2004-2008, 2012.11.16-2016, V),

Raminta Popovienė (2012.11.16-2016, V),

Juras Požela (2012.11.16-2016, S),

Giedrė Purvaneckienė (2000-2004, 2012.11.16-2016, S),

Naglis Puteikis (1996-2000, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Jurgis Razma (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Irina Rozova (2004-2008, 2012.11.19-2016, S),

Rimas Antanas Ručys (2008-2012, 2014.06.26-2016, S),

Julius Sabatauskas (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Algimantas Salamakinas (1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Ričardas Sargūnas (2012.11.16-2016, V),

Paulius Saudargas (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Vytautas Saulis (1992-1996, 2000-2004, 2004-2008, 2012.11.16-2016, V),

Valerijus Simulik (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Rimantas Sinkevičius (2000-2004, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Algirdas Sysas (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Valdas Skarbalius (2012.11.16-2016, S),

Artūras Skardžius (2000-2004, 2004-2008, 2012.11.16-2016, V),

Aurelija Stancikienė (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Kazys Starkevičius (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Gintaras Steponavičius (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Algis Strelčiūnas (2012.11.16-2016, V),

Valentinas Stundys (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Eduardas Šablinskas (2000-2004, 2012.11.16-2016, S),

Rimantė Šalaševičiūtė (2012.11.16-2016, S),

Stasys Šedbaras (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Irena Šiaulienė (1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Leonard Talmont (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Rita Tamašunienė (2012.11.16-2016, V),

Gintaras Tamošiūnas (2014.06.05-2016, S),

Dalia Teišerskytė (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Darius Ulickas (2012.11.16-2016, S),

Povilas Urbšys (2012.11.16-2016, IP),

Sergej Ursul (2012.11.16-2016, V),

Jolita Vaickienė (2012.11.16-2016, V),

Ona Valiukevičiūtė (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Egidijus Vareikis (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Jonas Varkala (2012.11.16-2016, S),

Valdas Vasiliauskas (2012.11.16-2016, S),

Birutė Vėsaitė (2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Arvydas Vidžiūnas (1996-2000, 2000-2004, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Vitalija Vonžutaitė (2012.11.16-2016, S),

Mečislovas Zasčiurinskas (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Aleksandras Zeltinis (2013.03.22-2016, V)

Emanuelis Zingeris (1990-1992, 1992-1996, 1996-2000, 2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Edvardas Žakaris (2004-2008, 2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Pranas Žeimys (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Remigijus Žemaitaitis (2008-2012, 2012.11.16-2016, V),

Rokas Žilinskas (2008-2012, 2012.11.16-2016, S),

Zita Žvikienė (2004-2008, 2012.11.16-2016, S).

Ultimatumo kompromisas. Kadangi Seimas neturi? savo nuosavo apsvarstyto LR Seimo rinkimų įstatymo neprieštaraujančio Konstitucijai, tai siūlau priimti Seimo rinkimų įstatymo projektą, kurio koncepcija buvo publikuota 2016.07.15 straipsnyje „Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą“. Šios koncepcijos esmė tokia: „Pusiau sąrašinių rinkimų sistema. Tokią sistemą galima padaryti griežtai neprieštaraujančią LR Konstititucijos 55 str., padaryti, kad būtų griežtai realizuota tiesioginė ir lygi rinkimų teisė. Ką reikia daryti? Sukonstruoti tokią rinkimų sistemą. Tai tokia rinkimų sistema gali būti, kad ir tokia, kuri turi mažiausiai rinkimų organizavimo pokyčių nuo esamo įstatymo, tačiau esmingai skiriasi nuo dabar galiojančios rinkimų sistemos, nes tenkina LR Konstitucijos 55 str. reikalavimus. Pirma reikalinga, kaip ir dabar, turėti 71 rinkiminę apygardą, kurioje tuo pačiu būdu, kaip ir dabar, yra išrenkamas 71 Seimo narys. Čia nieko nereikia keisti. Į vienmandates rinkimų apygardas pagal tuos pačius reikalavimus lygia teise gali būti iškelti ir partiniai kandidatai ir save išsikėlę kandidatai. Balsavimas turi būti tik už vieną kandidatą tiesiogiai padedant ženklą ties kandidato už kurį balsuoajama pavarde. Antra, turi būti įstatymiškai LEISTA tam pačiam kandidatui dalyvauti tik vienuose rinkimuose, t.y. būti kandidatu vienmandatėje ar keliose vienmandatėse ir būti kandidatu daugiamandatėje apygardose negalima. Partijų iškelti kandidatai ir save išsikėlę kandidatai turi pasirinkti dalyvauti vienuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje arba daugiamandatėje apygardoje. Aptikus kandidatą, kuris pažeidžia šią nuostatą, jis turi būti pašalintas iš rinkimų. Trečia, reikalinga turėti partijų pateikiamus partinius sąrašus ir save išsikėlusių sąrašą, kurie nori būti daugiamandačiame sąraše dėl kurio balsavimas vyksta per visą Lietuvą.Ketvirta, vienas balsavimo biuletenis kiekvienoje rinkimų apygardoje turi būti sudarytas iš tos apygardos vienmandatininkų sąrašo ir bendro daugiamandatininkų sąrašo, kuris visose apygardose bus tas pats. Penkta, rinkėjas turi būti instruktuotas, kad jisai turi tik VIENO balso teisę, t.y gali pažymėti tik vieną kandidatą į Seimą vienmandačiame arba daugiamandačiame sąraše. Pažymėdamas du ar daugiau kandidatų į Seimą sugadins biuletenį ir jo balsas nebus užskaitytas. Šešta, daugiamandačiuose sąrašuose esančių kandidatų balsai skaičiuojami per visą Lietuvą ir daugiausiai balsų surinkę 70 kandidatų tampa Seimo nariais. Esant lygiam balsų skaičiui nugalėtojas yra tas, kurio pavardė pagal abėcėlę yra pirmiau. Jei laikui bėgant kuris nors iš daugiamandačių kandidatų netenka Seimo nario mandato, tai tada Seimo nariu tampa tas sekantis pagal abėcėlę. Galima naudoti ir burtų kelią, kaip dabar yra įstatyme. Septinta, pagal šitą koncepciją pataisyti esamą rinkimų įstatymą nesudaro jokios problemos.”

Ši koncepcija yra paversta Seimo rinkimų įstatymo projektu, kuris jau 2016 metų liepos 16 d. yra įteiktas Seimui ir KIEKVIENAM Seimo nariui. Taigi buvo pakankamai laiko su juo susipažinti, jį perskaityti ir pareikšti pastabas, jeigu tokių būtų buvę.

Ultimatumo terminai. Ultimatumo terminai yra apibrėžiami pagrindinai aplinkybe, kad ateinantys teisėti Seimo rinkimai turi įvykti 2016 metų spalio 9-tą dieną. Reikia suprasti, kad rinkimų terminai tikrai spaudžia, todėl ilgiau laukti nei iki 2016 rugsėjo 20 dienos tikrai negalima. Todėl Ultimatumą Seimui skelbiu 2016 metų rugsėjo 11 dieną. Ultimatumo įvykdymo terminas 2016 metų rugsėjo 20-ta diena.

Ultimatumo neįvykdymo pasekmės. Seimas, o taip pat aukčiau paminėtas kiekvienas Seimo narys, neįvykdęs šito ultimatumo reikalavimo ateinančius rinkimus vykdyti pagal naują Seimo rinkimų įstatymą neprieštaraujantį LR Konstitucijai, bus pripažįstamas kaip sąmoningai, piktybiškai, negarbingai ir nusikaltamai veikiantis prieš Lietuvos Respublikos teisinius pagrindus. Visa tai bus dokumentuota tinkamai, kad išliktų Lietuvos istorijoje. Todėl kiekvienam Seimo nariui individualiai suteikiama teisė paaiškinti priežastis, kodėl ir kas trukdo tam, kad ateinantys rinkimai atitiktų LR Konstitucios reikalavimus. Tas priežastis galima paaiškinti komentaruose po šiuo paskelbtu ultimatumu, arba emailu ultimatumo autoriui. Kiekvienas emailas iš kiekvieno Seimo nario ar jų grupės bus laikomas dokumentu prie šios ultimatumo bylos. Jei matysiu, kad per savaitę, t.y. iki 2016 metų rugsėjo 20 dienos imtinai ultimatumas nebus įvykddytas, įsipareigoju šitą ultimatumo tekstą platinti pagal galimybes Lietuvos rinkėjams kartu paprašydamas jų pagal savo galimybes jį platinti taip pat. Lietuvos rinkėjui siūlau, jei Seimas neįvykdo ultimatumo reikalavimų tai spalio 9-tos rinkimų metu trinti Seimo narius iš Lietuvos politinio gyvenimo, kaip konstitucinius nusikaltėlius, kaip asmenis sulaužiusius tyčiniai ir grubiai savo priesaikas, kaip asmenis sąmoningai naikinančius Lietuvos Respublikos teisinius pamatus. Tai ultimatumo autoriaus konstitucinė teisė ir pareiga priešintis prieš kėsinimąsi į Lietuvos konstitucinę santvarką, Lietuvos valstybės teisinius pagrindus.

Ultimatumo klausimo neatidėliotino vykdymo taisyklė. Nieko nėra svarbiau už Lietuvos Respublikos Konstitucijos grubių pažeidimų pašalinimą nedelsiant, kurie pakerta Lietuvos valstybės teisinius pamatus formuojant teisėtą legitymią Seimo sudėtį. Nieko nėra svarbiau, todėl bet kokie trukdymai, bet kokie aiškinimai, bet kokios taisyklės, be kokie statutai turi būti PRIPAŽINTI ANTIKONSTITUCINIAIS nedelsiant, jei užkerta ar sulėtina LR Konsituticjos pažeidimų neatidėliotiną pašalinimą. Tokia taisyklė turi teisę galioti, nes LR Konstitucija yra aukščiausias Lietuvos Respublikos įstatymas.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas | [email protected]

2016 metų rugsėjo 11 diena