Už geležinės uždangos: Putino finansinė išmintis

Skaitytojo laiškas

„The Washington Times“ žurnalistas L. Todas Vudas (L. Todd Wood) yra buvęs JAV karinio sraigtasparnio pilotas, rašantis įvairiems leidiniams ir turintis savo tinklaraštį. Aš tai žinau. Kovo 3 d. jis parašė tekstą apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino finansinę išmintį. Žurnalistas padarė tai be jokios ironijos, nors jo tekstas V. Putinui nepataikauja.

Tinklaraštis 15min.lt šios publikacijos pavadinimą išvertė taip: „Putininės Rusijos ekonomika: ne viskas taip blogai“. Tiksliau, tai nėra vertimas, o tinklaraščio interpretacija, kas yra nesąžiningai žurnalistinės etikos požiūriu. Nuoroda į „The Washington Times“ nėra aktyvi, t. y. ją paspaudus originalus straipsnis pats neatsidaro, skaitytojui tenka ieškoti pačiam. Ar daug tokių ieškančių? Bet tai dar pusė bėdos. Tinklaraštis delfi.lt išvis nenurodo, iš kur ima medžiagas, verčia ir cituoja taip, kaip jam norisi. Ar tai žurnalistika? Be abejo, bet kuris solidus Žurnalistikos instituto dėstytojas atsakytų: ne.

Ką jie sau galvoja, tie šelmiai, taip neprofesionaliai tekstus užsienietiškus pateikinėdami? Sąžinės neturi, ar ką? Tik ir žino, kaip žmones klaidinti, mergas didžiakrūtes bebalses demonstruoti ir prezervatyvus reklamuoti.

Skaitytojas Domas Bukovas, Kaunas

Ekspertai.eu pateikia originalų L. Todo Vudo straipsnį apie V. Putiną, kurį jis pavadino „analize/nuomone“:

„Rusijos prezidentas V. Putinas išgyveno Tarybų Sąjungos griūtį, ir šį faktą dažnai prisimena tie, kurie bando pažvelgti į jo pasaulį. Tačiau ponas Putinas taip pat gyveno ir Rusijos finansinės griūties laikais 1998 m. Abu įvykiai jo psichikoje paliko tam tikras pamokas.

Buvęs KGB operatyvininkas dažnai cituojamas kaip verkšlenantis, kad „Tarybų Sąjungos griūtis buvo didžiausia amžiaus katastrofa“. Tačiau poną Putiną šokiravo ne tik geopolitinės galios praradimas, bet ir finansinis silpnumas, kuris parklupdė sovietinį milžiną. Ponas Putinas iš šios pamokos išmoko valdyti savo šalies finansus.

Pirma, Kremlius sumokėjo didžiąją dalį Rusijos skolos ir išlaikė ją nedidelę, iki 20 proc. nuo BVP. Pakilimo laikotarpiu Rusija vertybinius popierius leido tik tam, kad prieitų prie pagrindinių rinkų ir sumažintų riziką. Labiausiai išsivysčiusios Vakarų šalys – priešingai – yra gerokai mažiau finansiškai atsakingos, todėl joms gresia finansinės krizės.

Ponas Putinas sukūrė didelius Rusijos užsienio valiutų rezervus, jie naudojami sėkmingai. Net dabartinės krizės metu, esant ekonominėms sankcijoms ir pasaulinių energijos kainų kolapsui, kai rublis susilpnėjo ir pakenkė Rusijos kredito reitingui, centrinis bankas net padidino užsienio valiutos rezervus.

Nesupraskite manęs neteisingai – aš nesakau, kad tai, ką ponas Putinas padarė, yra geriausia Rusijos ekonomikai. Kremliui nepasisekė su angliavandenilio gamyba, ir tai gali tapti trečiąja Rusijos finansų griūtimi bei galios pasikeitimu.

Tačiau ponas Putinas suvokia, kad jo žmonės dėl socialinių paslaugų sferos problemų kentės tyliai. Rusijoje kančia yra meno forma. Jis negali pasirodyti silpnas rinkėjų akyse ar vėl tapti auka globaliems spekuliantams valiuta. Ši klaida nebus atleista žmonių, kurie vėl nori atstatyti Rusijos didybę.

Šiandien ponas Putinas vėl rodo savo finansinę išmintį tvarkydamasis su naftos kainomis ir jos gamyba. Rusija negali nutraukti naftos ir gamtinių dujų pardavimo ir rizikuoti prarasti užsienio klientus. (...) Galima nesutikti su jo taktika ir elgesiu moraliniu ar etiniu požiūriu, bet tenka pripažinti, kad jis yra didžiojo žaidimo meistras. (...)“

Šaltinis: washtingtontimes.com