Uždrausti valdantiesiems giedoti himną – Tautišką giesmę

Premjerė Ingrida Šimonytė. Nuotr. facebook.com

Į tokį siūlymą būtų galima pažiūrėti su pašaipėle. Beveik kiekvienas didesnis renginys himnu prasideda ir himnu baigiasi. Jo tekstas reikalauja nepamiršti, atminti moralės kodeksą ir priesaiką (pastabos kiekvieno posmo pabaigoje).

Lietuva, Tėvyne mūsų,

Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia.

– Taip, didvyrių turėjom ne tik kunigaikščių, bet ir naujaisiais laikais. Tačiau didvyriais buvome seniai labai seniai, o dabartinė tikrovė, žvelgiant iš šiandienos aukštumų, naujų didvyrių vargiai beiškels.

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais dorybės,

Tegul dirba Tavo naudai

Ir žmonių gėrybei.

– Dabartiniai Lietuvos vadovai linkę ne vaikščioti takais (nebent esant reikalui, kad niekas nepažintų ir konkurentas neatimtų). Skriete praskrieti greitkeliu be dulkių, kas kita. Apie dorybes, juolab naudą tėvynei, nėra ko ir kalbėti. Šis posmas – akivaizdus kaltinimas tiek Seimo daugumai, tiek vyriausybei.

Tegul saulė Lietuvoj

Tamsumas prašalina,

Ir šviesa, ir tiesa

Mūs žingsnius telydi.

- Taip norėtųsi giedoti „saulė Lietuvos“, nes mes, tauta ir piliečiai, esame ta šviesa ir ta vangi tiesa, kuri galėtų tą tamsumą pašalinti.

Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!

– Deja, jau subrendusiai XX a. pabaigos XXI a. pradžios kartai, naująją auginančiai, auklėjančiai, mokinančiai šalta širdimi. Meilė Lietuvai tarytum byra pro pirštus kaip Nidos kopų smėlis: kalba, istorija, papročiai, patriotizmas, apskritai kultūra... Kol kas veikia daugumos piliečių nenoras imtis atsakomybės už tai kas vyksta mūsų valdžioje, kaip šeimininkaujama tėvynėj ... Seimo dauguma ir vyriausybė šiuo metu neverti Tautinės giesmės giedojimo garbės. Kur, į kokią ateitį mūsų valdantieji stumia mus, valdomuosius? Kas valdo juos, ir ką jie atstovauja? Ar mums baimė vis dar neleidžia tos žinios išreikalauti sužinoti. Artėjame prie savosios Apokalipsės? Beje, apie tą Apokalipsės žvėrį pasakyta: „...jis priverčia visus, mažus ir didelius, turtingus ir varguolius, laisvus ir tarnus, kad jie ant dešinės rankos arba ant kaktos užsidėtų antspaudą, kad niekas negalėtų prekiauti ar parduoti, kas neturi antspaudo su žvėries vardu“. Tuo tarpu Seimas ir toliau balsuos už mūsų visų – nuo vaikų iki senolių -„gelbėjimą“. Nepaisydamas priesaikos, himno ir sveiko proto, nekreipdamas dėmesio į teisę ir moralę. Paskubėkim gauti galimybių ženklą ant kaktos. Arba ne, bet surėmus pečius...