Šiandien naujienų agentūros išplatino Lietuvos banko pateiktus euro įvedimo scenarijus.
Įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas, rodo Lietuvos banko ekonomistų atliktas euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas.
„Tyrimas atskleidė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, – pranešime cituojamas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pagal tyrimo rezultatus prisijungimas prie euro zonos ekonomikai suteiktų papildomą impulsą. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai rodo, kad iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8–1,9 % didesnis nei euro neįsivedus. Didžiausią įtaką tam darytų euro nulemtas eksporto augimas ir dėl bendrosios valiutos įvedimo mažėsianti palūkanų našta. (...)
Eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų lygio padidėjimas po euro įvedimo gali svyruoti apie 0,2–0,3%, skelbia Lietuvos bankas.
Narystė euro zonoje susijusi ir su įsipareigojimais tarptautinėms institucijoms ir įmokomis į jas. Įsivedus bendrą valiutą, Lietuvos įmoka į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) kapitalą galėtų siekti apie 1 mlrd. Lt, tačiau šios sumos įmokėjimas būtų išdėstytas laipsniškai (per 3 m.), siekiant išvengti staigaus poveikio viešiesiems finansams.
Plačiau: vz.lt
Vz.lt ir ekspertai.eu informacija
Lietuvos bankas mato akivaizdžią euro naudą. Pateikiamas scenarijus, kad įsivedus bendrą valiutą mažės palūkanos už paskolas tiek gyventojams, tiek valstybei, didės bendras vidaus produktas, suklestės eksportas. Kita vertus, Lietuvai tektų sumokėti kuklią 1 mlrd. litų įmoką į euro stabilizavimo fondą.
Žinoma, kartais išsipildo ir optimistiniai scenarijai. Tačiau kol kas matome, jog euro zonos narių ekonomikos yra pesimistinės. Euro šalys senbuvės – Italija, Portugalija, Ispanija – skolinasi brangiau tarptautinėse rinkose nei Lietuva. Naujokė Estija susiduria su kainų augimu bei buksuojančia ekonomika. Nei ES politikai, nei ES centrinis bankas neranda būdų, kaip atgaivinti merdinčią kreditų rinką. Bankai nepasitiki vieni kitais, įtardami, jog slepiamos juodosios skylės balansuose.
Ši savaitė parodė, jog net Seimo liberalų frakcija, anksčiau tryškusi euro entuziazmu, nepasitiki Finansų ministerijos argumentais bei raginimais greičiau įsivesti bendrą valiutą. Partijos vadovas tokį skubėjimą pavadino „šuoliu į dilgėles“.
Tuo tarpu Lietuvos banko vadovas teigia, kad būtume galėję sutaupyti jau 6–7 mlrd. litų, jei eurą būtume įsivedę 2007 metais. Tiesa, jis pamiršo pridurti, jog dar kelis milijardus būtume sutaupę, jei „Ūkio“ bankas nebūtų padovanotas „Šiaulių“ bankui, o „Snoro“ banko bankroto procedūra nebūtų dengiama iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės.