J.Vaiškūnas. Šachmatų partija už mergaitę

Kėdainių teismo monospektaklis, kai atstovaujant tik vienai suinteresuotai pusei už uždarų durų penktadienį buvo priimtas nutarimas skubiai atimti iš globėjų Venckų ir sugražinti Laima Stankūnaitei jos dukrą, pašiurpino visko mačiusią Lietuvos visuomenę. Kadangi nei prokurorai, nei teisėjai savo nutarimų ir sprendimų neaiškina, tai neabejingi žmonės, tartum ilgai laukti prisiekusiųjų teismo atstovai, gyvu apsauginiu žiedu patys apjuosė Venckų namus Garliavoje ir savo krūtinėmis iki šiol saugo užstoję Venckų globojamą Drąsiaus Kedžio dukrą nuo jos gimdytojos L.Stankūnaitės. Kiek pasvyravę iš snūdo (o gal iš savo interesų gynimo?) atsibudo ir pasimetę Lietuvos vadovai. Teisingumo ministras ir premjeras vienas po kito pažėrė politkorektiškas ABėCė-lines mantras: „Teismo sprendimai turi būti vykdomi – kokie jie bebūtų“. „Jei norime gyventi teisinėje valstybėje, tai turime elgtis teisiškai“. „Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai“... Gal tik jų veidai tuomet buvo ramūs, o širdys – verkė ir plūdo krauju?.. Nelengva politiko dalia – negalėjimas kalbėti ir veikti iš širdies... Antradienį prabilusi prezidentė daug kartų pakartojo knyginę frazę, kad šioje istorijoje svarbiausi yra ir turi būti „apginti vaiko interesai“. Tartum žmonės, naktimis budintys prie D.Kedžio mergaitės namų, vasarotų ir gintų savus, o ne mergaitės interesus!Drąsiaus Kedžio procesas jau seniai peržengė jo šeimos interesų ribas ir tapo visos Lietuvos žmonių ir sovietinio represinio aparato laikus atstovaujančios, iki šiol nereformuotos teisinės sistemos, susidūrimo lauku. Simboliška tai, kad šis procesas palietė būtent teisininkų šeimą. Bet kitaip jis nė nebūtų prasidėjęs. Įdomu, kaip mergaitės interesus apgynė provincijos teismas Kėdainiuose, nusprendęs kuo skubiau atiduoti mergaitę jos motinai, kurios namuose besilankydamas jos meilužis Andrius Ūsas vis dar įtariamas, švelniai tariant, tvirkinęs mažametę mergaitę? Įdomu, ar atidavus mergaitę, nuo savo draugo galimų tvirkinimo veiksmų nesugebėjusiai apsaugoti mamai, ji bus saugesnė nei yra šiuo metu? Jei taip, tai kodėl dabar Venckų namuose mergaitė nesaugoma, o jos mama, kuriai žadama mergaitę gražinti, tebevaikšto juodųjų kaukininkų apsuptyje?.. Kam gi suteikta teisė ginti mergaitės interesus, nekreipiant dėmesio į jos pačios mintis ir jausmus, neįsiklausant į tai, ką ji pasakoja ir pergyvena, užsikemšant ausis, kai ji nuolat kartoja, su kuo ir kur norinti būti, ir kaip nori gyventi?... Kada prokurorams ir teisėjams parūpo mažos mergaitės interesai? Ar tada, kai dar būdamas gyvas jos tėvas D.Kedys varstė visas įmanomas teisingumo duris ir nebuvo išgirstas, ar tada, kai buvo atliekamos 4 mergaitės psichologinės ekspertizės, ar tuomet kai mergaitė prievarta buvo išvežta į vaiko raidos centrą... O gal jie galiausiai parūpo Kėdainių teisėjui, pasitarusiam su pačiu savimi ir supratusiam, kad mergaitės, visai Lietuvai papasakojusios, ką jai L.Stankūnaitės namuose darydavęs bekelnis A.Ūsas, interesus apginti būtų geriausia tos pačios motinos prižiūrimuose namuose? Juk ir pats butas – L.Stankūnaitės meilužio jai buvo parūpintas „mergaitės interesų gynimo vardan“. Provincijos teisėjo sprendimas gali būti logiškas tik vieninteliu atveju – jei jau iš anksto žinoma, kad pedofilijos byloje įtariamasis A.Ūsas yra nekaltas. Neįvykus teismo procesui, tai žinoti tegali tik pats įtariamasis, todėl nesunku susivokti, kieno interesus ir kaip apgynė Kėdainių apylinkės teismo teisėjas.Kada prokurorams ir teisėjams parūpo mažos mergaitės interesai? Ar tada, kai dar būdamas gyvas jos tėvas D.Kedys varstė visas įmanomas teisingumo duris ir nebuvo išgirstas, ar tada, kai buvo atliekamos 4 mergaitės psichologinės ekspertizės, ar tuomet kai mergaitė prievarta buvo išvežta į vaiko raidos centrą... Nors geriau už demokratiją ir teismų sistemą nieko nesugalvota, tačiau ne visuomet demokratija ir teisingumas tinkamai pasitarnauja nukentėjusiojo interesams. Nusikaltėlis jau iš karto jaučiasi pranašesnis prieš jo pažeminimą patyrusią auką. Net ir sulaikytas nusikaltimo vietoje jis turi tas pačias lygias teises su nukentėjusiuoju ir pažemintuoju – teisę į teisingą teismą – tarsi galimybę sužaisti lemiamą šachmatų partiją su savo auka, dalyvaujant teisėjams. Tai iš pat pradžių neabejotinas pranašumas prieš nukentėjusįjį, kuris jau vieną kartą smarkiai nukentėjo ir dažnai jau neturi jokių šansų ir vilties atgauti prarastos sveikatos, prikelti pražudytų artimųjų, atgauti turto ar pan. O nusikaltėlis turi šansą ir stiprią motyvaciją dar laimėti ir „šachmatų partiją“ prieš jau kartą sugniuždytą pažemintąjį. Be to nusikaltėlis žaidžia ne pats, dažnai pasisamdęs brangių profesionalių advokatų komandą... Kol policijoje, prokuratūrose ir teismuose su nusikaltėliais „žaidžiama šachmatais“, Lietuvos mergaičių ir berniukų interesai toliau aukojami korumpuotos teisėtvarkos ir išsigimusios demokratinės sistemos bei šalto politkorektiškumo labui. Mažos ir bejėgės Drąsiaus Kedžio mergaitės auka į dienos šviesą kelia įsisenėjusias mūsų „teisinės valstybės“ grimasas. Tėtis greičiausiai nužudytas. Globėjai atimami. Galima tik įsivaizduoti, kaip bus ginami mergaitės interesai būsimoje pedofilijos byloje, jei mergaitė bus atiduota gimdytojai ir jos bei A.Ūso įtariamo tvirkinimu advokatei Loretos Kraujutaitienei? Drąsiaus Kedžio procesas jau seniai peržengė jo šeimos interesų ribas ir tapo visos Lietuvos žmonių ir sovietinio represinio aparato laikus atstovaujančios, iki šiol nereformuotos teisinės sistemos, susidūrimo lauku. Simboliška tai, kad šis procesas palietė būtent teisininkų šeimą. Bet kitaip jis nė nebūtų prasidėjęs. Visa Lietuva dabar pamatė, kad net profesionalių teisininkų šeima – vyras ir žmona – advokatas ir teisėja, gerai išmanantys įstatymų raides ir skaičius, Lietuvoje negali rasti teisybės. Jiems net neleidžiama pagal taisykles sužaisti šachmatų partijos su savo kolegomis ir pačia Temide. Mažos mergaitės interesai šiandien jau įkūnija visos Lietuvos žmonių interesus – turėti teisę į teisingą desovietizuotą, dekėgėbizuotą ir depedofilizuotą teismą.