Vasario 26 – kovo 3 dienomis Vilniuje vyko IV-asis tarptautinis J. Heifetzo smuikininkų konkursas. Jaschos Heifetzo vardo konkursas yra vienas iš reikšmingiausių muzikinių konkursų Vilniuje, puoselėjantis neblėstantį smuiko virtuozo muzikinį palikimą.
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vakar buvo išdalinti apdovanojimai geriausiems konkurso smuikininkams. Iškilmingais akordais palydėtas IV tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso II-asis turas nepaliko abejingų. Antrojo turo dalyviams pritarė Gidono Kremerio vadovaujamas orkestras „Kremerata Baltica“, kuris sulaukė itin didelio klausytojų ir organizatorių susižavėjimo.
IV tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso 2013 m. laureatai:
I premija - Mayumi Kanagawa (Japonija–JAV). Koncertas 2014 m. su Lietuvos nacionaliniu orkestru Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
II premija - David Petrlik (Prancūzija). Koncertas 2014 m. su Kauno filharmonijos orkestru Kauno filharmonijoje
III premija - Ayako Tanabe (Japonija) ir Alexandr Kotelnikov (Rusija)
Diplomantai: Anite Stroh (Vokietija) ir Rūta Mažolytė (Lietuva)
Specialūs prizai:
už geriausią Jashos Heifetzo transkripcijos atlikimą – Christopher Tun Andersen (Norvegija)
už lietuvių kompozitoriaus kūrinio geriausią atlikimą – Verena Chen (Vokietija)
žiuri prizas – Emma Meinrenken (Kanada)
prizas geriausiai koncertmeisterei – Indrė Baikštytė (Lietuva)
publikos prizas – David Petrlik (Prancūzija)
EMCY prizas – David Petrlik (Prancūzija)
Tarptautinės vertinimo komisijos sudėtis:
Gidon Kremer – vertinimo komisijos pirmininkas
Krzysztof Wegrzyn (Vokietija)
Ingrida Armonaitė-Galinienė (Lietuva)
Boris Garlitsky (Prancūzija)
Jurgis Dvarionas (Lietuva)
Sergey Kravchenko (Rusija)
Petras Radzevičius (Lietuva)
Profesorius dr. Jurgis Dvarionas apie Jaschą Heifetzą
XX amžius muzikinei kultūrai dovanojo daug puikių smuikininkų. Viena ryškiausių muzikinio žvaigždyno žvaigždžių Jascha Heifetzas.
Gimė 1901 m. daugelio tautų numylėtame, o žydų net Lietuvos Jeruzale pramintame Vilniuje. Smuikininkas visą gyvenimą atmintyje išsaugojo ne tik savo namų gyvenimo ir muzikavimo tradicijas, bet ir vaikystėje patirtą gyvybingą multikultūrinės terpės poveikį.
Pradėjęs muzikinę karjerą Kaune (1907 m.) kaip šešiametis vunderkindas, europinį pripažinimą pelnė Berlyne (1912 m.), o pasaulinę šlovę – Amerikoje, nuo 1917 m. ji tapo antrąja muziko tėvyne. J. Heifetzo meistriškumas tapo etalonu, į kurį lygiuojasi visi šių laikų smuikininkai. Tačiau jo išskirtinis bruožas, pasak žymaus mokslininko Jurijaus Grigorjevo, – pasąmoninės senojo Vilniaus architektūros inspiracijos: architektonikos didybė, klasikinė darna, ekspresijos įvairovė.
Kadaise Georgas Bernardas Shaw, sužavėtas J. Heifetzo griežimo, perspėjo menininką: „Pasaulyje neprivalo egzistuoti tobulybė, nes dievai ima pavydėti ir ją sunaikina.“ Tačiau garsiajam artistui likimas buvo maloningas. Jo menas tapo ne tik amžininkų, bet ir visų šiandien išpažįstančių Muziką savastimi, o Vilnius pelnė didžiausiojo iš didžiausiųjų gimtojo miesto šlovę.
Parengta pagal ipmc.lt informaciją.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]