Nepaisant dvejų šiais metais vyksiančių rinkimų, didžiosios šalies politinės partijos iš valstybės biudžeto vėl gaus 19 milijonų litų – tiek pat, kaip ir praėjusiais metais. Daugiausiai pinigų – po du milijonus litų – gaus konservatoriai ir socialdemokratai.
Pirmąjį šių metų pusmetį į valstybės dotaciją pretenduos devynios šalies partijos. Antrąjį pusmetį partijoms skiriami pinigai bus perdalinti atsižvelgiant į šių metų gegužės pabaigoje vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
Pirmąjį pusmetį bus padalinti 9,5 milijono litų.
Daugiausiai turėtų gauti Tėvynės sąjunga – 2,05 milijono litų, Socialdemokratų partija – 2,02 milijono litų ir Darbo partija – 1,77 milijono litų.
Po šių partijų seka „Tvarka ir teisingumas“, kuriai valstybės dotacija sudarys beveik 876 tūkstančius litų, toliau – Liberalų sąjūdis, Lenkų rinkimų akcija ir „Drąsos kelias“.
Pinigų iš valstybės biudžeto gausiančių partijų sąrašą užbaigia dvi neparlamentinės partijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 437 tūkstančiai litų bei Liberalų ir centro sąjunga – 194,5 tūkstančio litų.
„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.
Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymo nuostata, kai partijos iš valstybės iždo gauna kompensacijas už rinkimų išlaidas, kelia teisėtą piliečių susierzinimą. Daugybei šalies gyvenimo sričių trūksta būtent tų 19 milijonų litų, kurios atseikėjamos remti visuomenėje autoriteto neturinčioms partijoms. Šis sprendimas dvelkia cinizmu, kai trūksta finansavimo švietimo, kultūros ir gydymo įstaigoms, policijai ir ugniagesiams.
Tokie kontekstai kelia rimtus klausimus apie prioritetus mūsų valstybėje. Partijų veikla yra politinio gyvenimo šerdis, tačiau lieka atviras klausimas kokiu mastu jos turėtų būti finansuojamos mokesčių mokėtojų, o ne rėmėjų bei simpatikų pinigais. Dažnai sakoma,kad negavusios valstybės pinigų partijos susidės su verslo struktūromis ir vykdys jų užsakymus.
Tačiau niekas negarantuoja, kad ir finansuojamos iš valstybės iždo jos to nedaro, nes kol kas tikrovėje partijas ir interesų grupes sieja glaudūs ryšiai bei nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris užkirstų kelią panašiems reiškiniams.