Valstybės veidmainystė kasdien, kiekvienu judesiu

Balandžio 15-ąją pasaulis ir Lietuva minės Pasaulinę kultūros dieną, kurią LR Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną. Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu. 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį, kuri tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.



Visoje šalyje Kultūros dieną skleidžiasi Taikos vėliavos, simbolizuodamos Taikos per Kultūrą idėją ir išreikšdamos pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes. Taikos vėliava iškilmingai keliama prie Lietuvos Respublikos Seimo. Taikos vėliava – baltame fone trys karmino spalvos skrituliai, kurie simbolizuoja Meną, Mokslą ir Religiją (arba Filosofiją). Jie apjuosti tokios pat spalvos apskritimu, simbolizuojančiu Kultūrą. Kitais žodžiais tariant, Kultūra – tai Meno, Mokslo ir Religijos sintezė. Lietuvoje 2012 m. netgi buvo įsteigta asociacija „Taikos vėliavos komitetas“.

Kas gi buvo Nikolajus Rerichas? Kokios jo pažiūros, idėjos? Kodėl jo vardas siejamas su taika, kultūra, dvasinėmis vertybėmis? Be to, ką žino kiekvienas, kad Rerichas buvo dailininkas, dar jis buvo filosofas, rašytojas, mistikas, archeologas, keliautojas, visuomenės veikėjas. Jo literatūrinėje kūryboje aiškiai jaučiama Rytų įtaka. Ypač jį domino Indija – jos senovės kultūra, puiki gamta, turtingiausios dvasinės tradicijos. Rerichas ieškojo atsakymų pirminiuose šaltiniuose – mituose, legendose, seniausiose filosofinėse sistemose, studijavo Rytų mąstytojų darbus. Jis teigė, kad pasaulio pagrindą sudaro ne tik tarptautinių susitarimų vykdymas. Svarbiausia, konstatavo Rerichas, yra mumyse, mūsų dvasios tvirtume, vidinėje kultūroje, kurios pagrindą sudaro Širdies gerumas, Žinių troškimas ir pagarba Grožiui. Jis visame pasaulyje buvo išrinktas daugiau kaip šimto institutų, akademijų, mokslinių korporacijų, kultūrinių organizacijų garbės ir tikruoju nariu.

Taigi balandžio 15-ąją LR Seimas pakels Taikos vėliavą ir paminės Kultūros dieną. Ar verta kalbėti apie valdžios santykį su taika, kultūra, širdies gerumu, žinių troškimu, pagarba grožiui? O jei pridėtume žodžius filosofinės sistemos, dvasinės tradicijos, Rytų išmintis ir mistika? Skaitytojas – protingas žmogus, jis supras, kad toliau kalbėti neverta, nes bet kokia diskusija, kuri peržengia buities gerbūvį ir finansines problemas, jau ne šio pasaulio dimensija…

Bet mes norėtume ta proga pridėti kelias žinutes, regis, visai iš kitos „operos“. Bet jei įsigilintume – problema ta pati. Lietuva savo oficialiu politikos vystymo keliu yra pasirinkusi skandinavišką modelį. Tiesa, niekas niekada šalies piliečiams nepaaiškino, kodėl skandinaviška mąstysena, tradicijos, vertybės laikomos artimesnėmis nei kitų kraštų ar pavienių valstybių. Kodėl Lietuvai netinkama gruzinų moralė ar indų filosofija,  kodėl atmesta ir sunaikinta humanistinė pedagogika? Nes visa, kas Lietuvos nesaisto su kitomis valstybėmis piniginiais įsipareigojimais, yra net nesvarstytina.

2013 m. Indija pripažino delfinus „ne žmogiškosios prigimties asmenybėmis“, kurios yra aukšto intelekto ir turi puikiai išvystytas socialines bendruomenes. Indija uždraudė delfinariumus bei visas kitas delfinų laisvės apribojimo priemones. Lietuva šiuo metu rengia šou laidas su delfinais, o taip pat delfinariume vykdo terapines programas neįgaliems vaikams. Bet Lietuvos partnerė, skandinaviškojo modelio pavyzdys Danija kasmet organizuoja masinių delfinų žudynių šventes „Grindadrap“, kurių metu gyventojai suvaro delfinus į įlanką ir ten juos išžudo – perpjauna keteras bei pilvus, gyvūnus palikdami vandenyje nukraujuoti. Į  fastivalį pažiūrėti žudynių susirenka šeimos su vaikais.



Kita Lietuvos skandinaviškojo modelio partnerė ir lyderė yra Norvegija. Joje įstatymai leidžia atimti, t. y. nusavinti, vaikus ne tik iš ten gyvenančių imigrantų, bet ir iš turistų. Ir jokie kultūriniai skirtumai norvegams – ne argumentas. Nusavinti vaikai, kitų valstybių piliečiai, į savo kilmės šalis grąžinami labai retai, tik įsikišus valstybėms diplomatiniu lygiu, iškėlus sąlygas dėl diplomatinių santykių nutraukimo. Nepaisant to, kad daugybė pasaulio šalių protestuoja prieš tokią Norvegijos vaikų „apsaugos politiką“, kad vis daugiau faktų paskelbiama apie barbarišką vaikų teisių apsaugos darbuotojų savivalę, o tėvai tiesiog grobia savo vaikus, kad vėl galėtų drauge gyventi, mūsų valstybės aukščiausius pareigūnus žavi Norvegijos demokratija. Ir vis daugiau modelių iš Norvegijos – auklėjimo, darbo su socialinės rizikos šeimomis, šeimos politikos – perimama ir įgyvendinama Lietuvoje, nes įvairiausias socialinės sferos organizacijas remia Norvegija.

Tad sveikiname visus su Pasauline kultūros diena. Pakelkime Taikos vėliavą, simbolizuojančią dvasines vertybes, prie LR Seimo ir gyvenimas iš karto taps kultūringesnis bei šviesesnis, o valstybėje bus  daugiau kultūros ir taikos.