„Vartuose“ projektas Artscape: Izraelis, Lietuva

Būtų džiugu, kad tarp „kleptomano“ Patacko neapkentėjų atsirastų akademikų bei budistų vienuolių, tačiau jais apsiskelbusieji išsiduoda, kad nėra tokie, kuriais apsimeta. Jie tikrai neturi kokių nors tuos laipsnius patvirtinančių savo darbų – išleistų monografijų ar dvasinių pratybų rinkinių bei pasiektų rezultatų (Patackas yra išleidęs arti 10 knygų, dalį jų išleidęs pogrindyje, už ką Rusijos agentai jį sodino į kalėjimą – lygiai dabar jį šmeižia kiek pajėgdami). Abejoti budistų vienuolio ir akademiko pasiekimais verčia toks šmeižikiškas jo teiginys apie A. Patacką, kad esą Edvardo „minimas sergantysis toks (pagarsėjęs chuliganas ir vagis) yra visą gyvenimą“. Ką gi, Patacko darbų tautotyrinėje, kultūrfilosofinėje srityje tu beveliji nematyti – o juk jis už juos kovojo dar sovietiniais laikais ir už tai kentėjo KGB „rūmuose“. Paskiau jis drąsiai kovojo už nepriklausomybę Sąjūdžio metais ir ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jis tikrai nebuvo toks, kokiu sieki jį pavaizduoti, teigdamas: „iš tikro jam būtina kam nors tarnauti“. Būtent jis tikrai niekam netarnavo, tik Lietuvai ir jos laisvei bei lietuvių savimonei (kartais gal ir per daug suidealizuotai). Jeigu rimčiau pažiūrėsi į A.Patacko biografiją, pamatysi, kad jo dvasia visada buvo priešintis blogiui. A. Patackas dar okupacijos metais dirbo tautinį darbą, už ką buvo kankinamas KGB. Būtent jis vėliau kartu su kitais, tarp jų ir su Rol.Paulausku (vėliau nuvairavusiu į šalį - sąmoningai ar ne, tas aiškėja iš jo "darbų") kovojo už nepriklausomybę dirbdamas Sąjūdyje, tapo Signataru, kovojo už teisinę valstybę, už tautinę sampratą ir savimonę. Ir tik Lietuvos neapkentėjai bei Rusijos šovinizmo garbintojai kiek galėdami skleidžia neapykantą A. Patackui ir jo bendražygiams, kaip ir viskam, kas yra tautiška ir lietuviška, nes tokių, kaip Patackas dėka ir buvo iškovota nepriklausomybė. Tie sudegusio teatro artistai teigia esą Lietuvą „okupavo“ Amerika ar Europos Sąjunga (net nesuprasdami, kad ES tikslai nesutampa su Amerikos interesais, todėl kvailioja, kaip d3, maišydami šiuos du pasaulio ekonomikos milžinus). Patys būdami degradai ir ligoniai, tie artistai gąsdina amerikoniška ar „jewro“ okupacija ar kitokiais „velniais“, taip tarnaudami Rusijai, dar net neprasidėjus okupacijai pasirengę bet kurią minutę ir valandą tarnauti Putino užmačioms. Ačiū Dievui, kad ta "prakeikta" Amerika ar "jewrosojūzas" kažkiek trukdo toms užmačioms išsipildyti. Bet tai tikrai ne šių degradų ir ligonių dėka Lietuva vis dar yra nepriklausoma, nors ir dažnai joje yra daug netvarkos, dėl ko ir susirūpinęs yra A. Patackas. 367 žodžiai Edvardo „minimas sergantysis toks (pagarsėjęs chuliganas ir vagis) yra visą gyvenimą“. Ką gi, Patacko darbų tautotyrinėje, kultūrfilosofinėje srityje tu beveliji nematyti – o juk jis už juos kovojo dar sovietiniais laikais ir už tai kentėjo KGB „rūmuose“. Paskiau jis drąsiai kovojo už nepriklausomybę Sąjūdžio metais ir ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jis tikrai nebuvo toks, kokiu sieki jį pavaizduoti, teigdamas: „iš tikro jam būtina kam nors tarnauti“. Būtent jis tikrai niekam netarnavo, tik Lietuvai ir jos laisvei bei lietuvių savimonei (kartais gal ir per daug suidealizuotai). Jeigu rimčiau pažiūrėsi į A.Patacko biografiją, pamatysi, kad jo dvasia visada buvo priešintis blogiui. A. Patackas dar