Vienas galimų „Žalgirio" arenos ateities variantų - perleisti ją savivaldybės viešajai įstaigai

Tikru galvosūkiu Kauno miesto savivaldybės administracijai ir miesto tarybos politikams tapo mėginimas rasti sprendimą, kuris ir ateityje glaudžiai sietų „Žalgirio" areną su „Žalgirio" krepšinio klubu.

Tai aktualu dabar, kai teismo sprendimu areštavus "Žalgirio" areną valdančios bendrovės "Kauno arena" akcijas, savivaldybei kilo klausimas, kam patikėti arenos valdymą, jei tektų nutraukti sutartį su koncesininku, neva jau spėjusiu pažeisti kai kuriuos tos sutarties punktus.

„Esminiai pažeidimai jau yra, tad mes turime teisę koncesijos sutartį nutraukti. Bet tuomet nukentės Šiaulių bankas, nes iš jo koncesininkas yra paėmęs didelę paskolą. Todėl Kauno miesto tarybos kolegijos posėdyje svarstėme, kokia šiuo metu susidarė situacija. Dar paprašėme savivaldybės administracijoa pateikti lentelę, kurioje būtų surašyti visi „už" ir „prieš" argumentai, kad galėtume apsispręsti, kas naudingiau. Tęsti koncesijos sutartį, pareikalavus, kad koncesininkas - „Žalgirio" rėmėjas" - ištaisytų pažeidimus ar ieškoti naujo „Žalgirio" arenos valdytojo", - sakė sporto reikalus kuruojantis Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Pasak jo, sprendimas dėl galimo arenos valdymo būtinai turi būti susietas su „Žalgirio" krepšinio klubo veikla, nes šis klubas, kaip niekas kitas, puikiai reprezentuoja Kauno miestą. Tad būtų neleistina jį atskirti nuo arenos, kuri kaip tik dėl „Žalgirio" iš esmės ir pastatyta Nemuno saloje.

Modeliuojant įvairias situacijas dėl galimo „Žalgirio" arenos valdymo, aptariamas ir toks variantas: objekto valdytoja (jei būtų apsispręsta koncesijos sutartį nutraukti), galėtų tapti Kauno miesto savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras. Jam, beje, priklauso didžiausias mieste stadionas, laukiantis renovacijos, bei pastačius „Žalgirio" areną katastrofiškai lankytojų srautus praradusi Kauno sporto halė, kažkada duodavusi pajamų ir stadionui.

Tiesa, Kauno miesto savivaldybės vadovai neslepia ir planų, susijusių su minėto sporto centro, kurį išlaikyti ne pirmi metai trūksta lėšų, ateitimi. Aptariamas variantas perduoti pagal panaudos ar panašią sutartį S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą (stadioną ir halę) greta esančiam Lietuvos sporto universitetui. Tai pačiai aukštajai mokyklai, kurios auklėtinių reikmėms šie objektai tarnavo dar tarpukariu.

Derėtų paminėti, kad pasirašydamas „Žalgirio" arenos valdymo sutartį, koncesininkas pasižadėjo investuoti joje nemažai savo lėšų, įvykdydamas pažadus dėl 17 vadinamųjų objektų, - įrengti švieslentę, sumontuoti žiūrovams kėdes, sutvarkyti akustiką, apšvietimą ir panašiai. Dėl to teko investuoti per 20 milijonų litų. Tačiau iš arenos savininkės - Kauno miesto savivaldybės - koncesininkas išsiderėjo nemažą kasmetinį mokestį, kuris turėtų būti mokamas (apie 3 milijonus litų kasmet) net 25 metus.

ELTA | ekspertai.eu inf.