Vienas iš „Dešiniojo sektoriaus“ lyderių – žydas ir tuo didžiuojasi

Vladislav Davidzon: „Mano susitikimas su „Dešiniojo Sektoriaus“ nariu Borislavu Bereza, nesenai išrinktu į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, įvyko saulėtą penktadienio rytą. Skirtingai nei pranašavo Rusijos televizija, ši ultranacionalistinė partija, kurią daugelis laiko naujojo „ukrainietiško fašizmo“ įsikūnijimu, nesugebėjo perlipti perlipti 5% barjero ir patekti į Ukrainos parlamentą. Tik du šios partijos kandidatai buvo išrinkti į Radą – jos lyderis Jarošas ir spikeris Bereza, kuris pasižymėjo savo skandalinga rinkimine kampanija, demaskuodamas nelegalius ir neturinčius licenzijos barus ir kazino. Bereza didžiuojasi savo žydiška kilme, jis reguliariai lanko sinagogą ir jį kaip pavyzdį visada nurodo žmonės, kurie nesutinka su tuo, kad „Dešinys sektorius“ vis labiau tampa neofašistiniu.“

- Jūs žydas?

- Taip, aš žydas.

- Tai reiškia, kad jūs – tikintis žydas. Kalbama, kad jūs lankote sinagogą, ir taip pat laikote save žydų tautos atstovu.

- Žinoma. Aš nesu žydas ortodoksas, aš nenešioju peisų ir kipos viešai, tačiau aš stengiuosi kuo dažniau lankyti sinagogą. Aš studijuoju Torą ir tai visiškai harmoningai integruota mano gyvenimo dalis. Aš kiekvienais metais vykstu į Izraelį nuo 1993 m., be to aš ten gyvenau kurį laiką.

- Tačiau, juk jūs  „Dešiniojo sektoriaus“ narys?

- Aš žydas ir taip pat Cohen’as. Niekada dėl to niekam nekilo jokių klausimų. „Dešiniajame sektoriuje“ įvairų tautybių žmonės – ne tik ukrainiečiai ir žydai, bet ir lenkai, gruzinai, čečėnai. Pas mus praktiškai visos buvusios TSRS tautybės. Klausimas iš tikrųjų ne etninėje priklausomybėje, jis formuluojamas taip: „Tu ukrainietis? Tu palaikai Ukrainą? Tu Ukrainos patriotas?“ Jei taip – tu mano brolis. Jei tu Ukrainos priešas, kokios tu tautybės bebūtum, mums nėra apie ką kalbėti.

– Daugelis jūsų judėjimo simbolių ir emblemų daugeliui žmonių kelia įvairių klausimų. Naudojate Antrojo pasaulinio karo simbolius.

- Kokius simbolius?

- Pradėkime nuo raudonai juodų „Ukrainos sukilėlių armijos“ vėliavų, jūs žygiuojate su jomis. Jūs dalyvavote mūšiuose su šiomis vėliavomis.

- Nuostabu! Puiku!  Jūs turite suprasti: nešant šias vėliavas buvo naikinami ne tik raudonosios armijos kariai, bet ir fašistai, o taip pat ir kiti kariai, kurie buvo įsiveržę į Ukrainos žemes. Raudonai-juoda vėliava yra kovos už nepriklausomą Ukrainą simbolis. Jums žinomi tris klasikiniai principai, kuriuos Stepanas Bandera formulavo tautinių mažumų gyvenančių Ukrainoje atžvilgiu?

- Ne, aš to nežinau.

- Jis pasakė: „Jei jūs padedate man, ištiesiate pagalbos ranką, padedate man kurti laisvą Ukrainą, tada jūs mano brolis“. Jis taip pat pasakė: „Jei jūs man nepadedat, neištiesiat man pagalbos rankos, bet ir nemaišote, jūs galite čia gyventi. Vietos yra pakankamai ir jūs galite čia būti“. Tačiau vėliau jis pridūrė: „Jei jūs maišote šiam procesui, kaišiojate pagalius į ratus, tada jūs mano priešas ir jūs reikia sunaikinti“. Va taip, viskas yra paprasta.

- „Dešinįjį sektorių“ dažnai kaltina neigiamu požiūriu į seksualines mažumas. Koks jūsų partijos požiūris į gėjus?

- LGBT atstovų teisių pažeidimas, kaip ir antisemitizmas, yra reali ir svarbi problema, tačiau aš nežinau nei vienos šalies, kurioje homofobija neegzistuotų. Aš nežinau nei vienos šalies, kurioje nebūtų homofobų ir ksenofobų. Tokie žmonės yra visur. Asmeniškai aš neturiu klausimų LGBT atstovams ir aš manau, kad tai asmeninės laisvės klausimas. Aš sutinku su Fainos Ranevskos komentaru, kuri vieną kartą pasakė, kad bet kurią valdžią ištiks tragedija, jei ji rūpinsis tuo, ką jos žmonės veikia su savo užpakaliais. Tai, žinoma, gana grūbus išsireiškimas. Tačiau aš oficialiai pareiškiu: aš mėgstu Fredžio Merkurio kurybą ir man patinka nešioti „Armani“ drabužius.

- Ar jūs galite pasakyti, kad visi „Dešiniajame sektoriuje“ taip galvoja?

- Mes ne totalitarinė sekta. Mūsų partijoje, žinoma, yra homofobų. Tačiau aš negaliu jiems įsakyti nustoti tokiais būti. Aš galiu su jais ginčytis, pateikti jiems savo argumentus ir stengtis pakeisti jų požiūrį. Tačiau aš negaliu juos priversti pakeisti požiūri. Viskas ką aš galiu – viešai pareikšti apie savo poziciją.

- Ką jūs pasakytume tiems rusams, tiems amerikiečiams, tiems prancūzams..

- Tiems žydams...

- Taip, tiems žydams, o taip pat žmonėms iš viso pasaulio, kurie mano, kad „Dešinys sektorius“ yra vėžinis auglys, o jo nariai - nacionalistai. Tiems žmonėms, kurie mano, kad jūsų judėjimas nevertas būti Ukrainoje.

- Aš pastoviai kalbu, kad mes ne ksenofobai, ne antisemitai, ne fašistai, bet aš nieko negaliu padaryti su žmonėmis, kurie yra veikiami rusiškos propagandos tol, kol jie nepabandys į viską pažiūrėti savo akimis. Keletą dienų atgal mano pažįstamas atvyko iš Rusijos ir jis prieš tai paklausė manęs ar rusai nėra suiminėjami gatvėse, ar banditai nežudo žmonių Kijeve už tai, kad jie kalba rusiškai.

- Taip, žmonės tuo tiki.

- Aš jam pasakiau, kad jis tuo netikėtų ir nepasiduotų propagandai. Jei kiekvieną dieną kažkas kalbės, kad tavo duktė prostitutė, tai galų gale tu tuo patikėsi, net ir tuo atveju, jei turi tik sūnų. Čia yra tą pati situacija. Rusai laimi informacinį karą. Tačiau mes stiprūs savo darbu. Mes stiprūs dvasia! Nepamirškite, kad Ukraina pagimdė daug teisuolių (cadikų). Kiekvienais metais pas mus atvyksta daugybė piligrimų ir jiems nieko neatsitinka. Jei būtų įvykę kokie nors incidentai, ar tokiu atveju čia vyktų piligrimai?

Šaltinis: tabletmag.com