Vilniuje aptartas Lietuvos ir Švedijos karinis bendradarbiavimas

Gruodžio 15-16 d. Lietuvoje lankosi  Švedijos Sausumos pajėgų štabo viršininkas generolas majoras Karlas Engelbrektsonas (Karl Engelbrektson).

Gruodžio 15 d. Vilniuje Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas su svečiu aptarė saugumo situaciją regione, Lietuvos ir Švedijos kariuomenių aktualijas. Gen. ltn. J. V. Žukas padėkojo Švedijai už daugiau nei du dešimtmečius besitęsiančią paramą Lietuvos kariuomenei, geranorišką bendradarbiavimą dvišaliame ir įvairiuose daugiašaliuose formatuose (NATO, NB8, NORDEFCO). Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pasiūlė išplėsti dvišalį Lietuvos ir Švedijos kariuomenių Sausumos pajėgų karinį bendradarbiavimą, taip pat apsvarstyti galimybę Švedijai prisidėti prie NATO saugumo užtikrinimo priemonių Baltijos regione.

Susitikime su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Valdemaru Rupšiu Švedijos aptartas dvišalis karinis bendradarbiavimą vykdant karinio rengimo pratybas. Aptartos galimybės siųsti stebėtojus ir dalyvius į pagrindines šalių karines pratybas Švedijoje ir Lietuvoje, taip siekiant sudaryti  šalių sausumos pajėgų kariams apsikeisti patirtimi. Be to, svarstytos galimybės  dalytis mokymo patirtimi, siekiant tobulinti Sausumos pajėgų Juozo Lukšos  mokymo centro veiklą,  kalbėta apie galimybę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms gauti paramą integruojant į pajėgas naujus artilerijos radarus.

Švedijos Sausumos pajėgų štabo viršininkas gen. mjr. K. Engelbrektsonas taip pat lankėsi NATO pajėgų integravimo vienete Vilniuje, kur susitiko su vieneto vadu plk. Jakobu Siogordu Larsenu, susipažino  su vieneto vykdoma veikla, užduotimis ir funkcijomis.

Gruodžio 16 d. Švedijos generolas ir jį lydinti delegacija susitiks su Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų vadovybe.

Apie Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą gynybos srityje:

Lietuvos ir Švedijos dvišalis karinis bendradarbiavimas iki Lietuvos įstojimo į NATO buvo grindžiamas Švedijos parama Lietuvos kariuomenei. Lietuvai tapus NATO nare, Švedijos parama Lietuvos kariuomenei buvo sumažinta – užbaigti pagrindiniai ginkluotės ir įrangos perdavimo, medicininės paramos, jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos, oro gynybos bataliono, oro bazės įrengimo ir kiti projektai. Dvišalį bendradarbiavimą imta grįsti bendradarbiavimu tarp atskirų kariuomenės pajėgų ir dalinių.

Nuo 1997 m. iki 2003 m. Švedija vadovavo Baltijos gynybos koledžo projektui, koordinavo paramą koledžo steigimui ir vystymui. Vėliau, koledžo finansavimą ir vadovavimą perėmus Baltijos šalims, Švedija išliko labai artima partnerė ir koledžo rėmėja. Švedijos karinėse mokymo įstaigose studijavo, stažavosi ir tobulinosi apie 100 Lietuvos karių ir civilių tarnautojų.

1998-2000 m. Švedijos kariuomenė apmokė Lietuvos karius naudotis artimojo nuotolio artilerinėmis oro gynybos sistemomis m/48, paremtomis patrankomis L-70. 2000 m. už simbolinę sumą šias sistemas Švedija perdavė Lietuvos kariuomenei. 2014-2015 m. Švedijos kompanija „SAAB Dynamics“ Lietuvai modernizavo iš Norvegijos įsigytų artimojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų RBS-70 raketas ir paleidimo mechanizmus, o pagal neseniai pasirašytą sutartį, ši kompanija tieks Lietuvai oro gynybos sistemų RBS-70 treniruoklius, atsargines dalis ir apmokys šias sistemas aptarnaujančius Lietuvos karius.

Šiuo metu artimiausius ryšius palaiko šalių Karinės oro ir jūrų pajėgos, karo medicinos tarnybos. Kasmet štabų lygmenyje suderinamos dvišalio bendradarbiavimo programos.

Švedijos ir Lietuvos kariai dalyvauja bendrose pratybose Baltijos regione, tokiose kaip priimančiosios šalies paramos pratybos „Baltijos šeimininkas“ (angl. “Baltic Host“), minų paieškos ir nukenksminimo Baltijos jūroje pratybos „Atvira dvasia“ (angl. “Open Spirit“). 2011 m., pirmą kartą istorijoje, Švedijos KOP naikintuvai JAS-39 „Gripen“ kartu su NATO lėktuvais dalyvavo Baltijos regiono karinių oro pajėgų treniruotėje (angl. Baltic Regional Training Event, BRTE, nuo 2016 m. pavadinimas – „Ramstein Alloy“), skirtoje užtikrinti oro erdvės virš Baltijos jūros saugumą. Nuo to laiko Švedijos naikintuvai šiose karinių oro pajėgų pratybose dalyvauja reguliariai. Lietuvos kariai 2015 m. pirmąjį pusmetį budėjo Švedijos vadovaujamos ES Šiaurės kovinės grupės sudėtyje.

Abi šalys aktyviai dalyvauja Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio gynybos bendradarbiavimo iniciatyvoje, skirtoje stiprinti Gruzijos ir Ukrainos šalių gynybos sektoriaus reformas.

Lietuvos ir Švedijos gynybos ministrai 2011 m. birželio 9 d. Briuselyje pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuriame nustatomi bendradarbiavimo tikslai ir principai, reglamentuojamos bendradarbiavimo sritys, formos ir kiti klausimai. Pastaraisiais metais valstybių gynybos ministrai ir kariuomenių vadai yra apsikeitę oficialiais vizitais.

Šaltinis: kam.lt