Vis daugiau mokslininkų GMO kūrimą įvardija kaip evoliucijos vėžį

Tarptautinės korporacijos, gaminančios herbicidus, sukūrė atsparius šiems herbicidams augalus, taip pat perkėlė bakterijų toksinus gaminančius genus į įvairių rūšių augalų  genomus, visokiais būdais stengiasi juos auginti ir dauginti daugelyje pasaulio valstybių, neva, tikslu išgelbėti žmoniją nuo bado. Nauda labai abejotina ir daug kur nepasiteisinusi, tačiau tai milžiniški pinigai GMO gamintojams ir prekeiviams.

Vis daugiau mokslininkų GMO kūrimą įvardija kaip evoliucijos vėžį su nenusakomomis pasekmėmis visai gyvajai gamtai.To niekada nebuvo per visą gyvybės evoliuciją. Žmogus dar nieko nesukūrė tobuliau už gamtą. Europos Sąjunga, su nedidelėmis išimtimis, iki šiol priešinosi GM augalų invazijai į laukus. Nuo šių metų pavasario įsigalios nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl GMO, kuri numato galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl ES įteisinto GMO naudojimo ar apribojimo savo teritorijoje.

Iki šios direktyvos įsigaliojimo ES teisinė bazė numatė tik vieną galimybę taikyti GMO draudimą – pasinaudojant apsaugos sąlyga, pagal kurią galima drausti tam tikro GMO auginimą tik besiremiant naujais konkretaus GMO neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai tyrimais. Pagal dabartinę Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) teisinę bazę buvę draudimai tarsi nėra tinkamai pagrįsti ir todėl traktuojami kaip neteisėti. Nauja direktyva lyg tai  sudaro sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms vadovautis kitais (kokiais nenurodoma) motyvais, nei poveikiu aplinkai ir sveikatai bei taikyti teisėtas (kokias ?) GMO draudimo ar ribojimo priemones. Taigi, GMO lobistams ir prekeiviams nepavykus prasibrauti pro ES duris jie bandys įsibrauti pro langus.

Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog dideli pinigai gali sugundyti atskirų valstybių atsakingus valdininkus bei lobistus įsileisti GMO į savo šalis. Juolab, kad Lietuvoje ir daugelyje kitų ES valstybių daug žemių parduota užsienio subjektams ir jie galės vesti derybas dėl GM augalų sėklų įvežimo,  vadovaujantis lozungu – mano žemė, ką noriu tą su ja ir darau… Auginant, pavyzdžiui, atsparius glifosatams augalus, naudojamų herbicidų kiekiai išauga neribotai.

Daugelio tyrimų duomenimis, glifosatai yra labai kenksmingi dirvožemio mikroorganizmams , įvairiems gyvūnams ir žmogui. Glifosatų darinių likučiai randami daug ilgesnį laiką, negu nurodo šiuos herbicidus siūlančios firmos. Tie likučiai randami įvairiuose produktuose ir net žmonių organizmuose, kurie neturėjo jokio sąlyčio herbicidus naudojant. 2017 metais bus peržiūrimas glifosatų panaudojimo reglamentas ir yra didelė tikimybė, kad jie bus uždrausti. Tada nebeapsimokės ir atsparių glifosatams augalų auginimas.

Visa bėda, kad sudarius kontraktą, su GMO gamintojų firmomis, pastarosios nurodo, kad nėra įrodymų, kad konkreti GM veislė žalinga aplinkai ir žmogui, patys nepateikdami konkrečių tyrimų rezultatų. Gi, norint nutraukti kontraktą, valstybė (augintojai) turi įrodyti, kad ši veislė žalinga. Tam reikia atlikti daug sudėtingų ir brangių tyrimų ir laiko. Be to, dar nėra sukurta ir tinkamų tyrimo metodikų, o GMO kenksmingumas gali pasireikšti, pavyzdžiui, tik trečioje kartoje. Kas tuo užsiims? Negi eiliniai augintojai ar vartotojai? Vengrija, Austrija ir Vokietija jau keli metai bylinėjasi su Monsanto, norėdamos atsisakyti auginti šios firmos GM kukurūzus MON810 su Bt toksinais.

Kita, dar pavojingesnė, GM augalų veislių grupė yra veislės, atsparios kenkėjams. Naudojant genų inžineriją,  bakterijų Bacillus thuringiensis aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai buvo įsodinti į augalus. Todėl visą laiką kiekviename GM augalo audinyje, kiekvienoje jo  ląstelėje yra gaminamas aktyvus Bt toksinas, naikinantis ne tik konkrečius kenkėjus, bet ir kitą gyvybę.

Ar gali būti, kad toksinas, naikinantis kenkėjus, bus nekenksmingas bitėms, gyvuliams ir žmogui? Kas iš Jūsų norėtų valgyti bulves, kurių paragavę žūsta kolorado vabalai , ar pomidorus, į kurių genomą įterpti žmogaus ar bakterijos genai? Mes to nenorime.

Visa tai dar labiau gali komplikuoti numatoma pasirašyti laisvos prekybos sutartis tarp ES ir JAV bei Kanados. Prekyba  būtina įvairiose srityse, tačiau tos sutartys neturi būti sudaromos saugaus maisto ir gamtosaugos standartų supaprastinimo sąskaita. Europa ir Lietuva pilnai apsirūpina kokybiškais ir saugiais maisto produktais.

Be to amoralu gabenti GM sojas ar kukurūzus per vandenyną. Turime visas galimybes prisiauginti ne GM sojų ir kukurūzų. Svarbu turėti valstybinį požiūrį į šios problemos sprendimą. Jei nebus įvesti stiprūs ir tikslūs saugikliai – GMO invazija į Europą neišvengiama jau artimiausiais metais.

Lietuva –  žalia, su švariais vandenimis ir mažėjančia populiacija šalis, sugebanti prisiauginti pakankamai saugių ir kokybiškų maisto produktų. Turime neblogas sąlygas vystyti tausojamąją ir ekologinę žemdirbystę bei bitininkystę, kurios nesuderinamos su GMO. Ekologiškų produktų rinka neribota, o GMO produktais nieko nenustebinsim.

Jei atversime Pandoros skrynią ir įsileisime GMO į Lietuvos laukus, susidursime su daugybės teisinių aktų stygiumi, turėsime sukurti įvairiausius skyrius ir įstaigas, kurios stebės ir reguliuos tą svetimkūnio invaziją, baus pažeidėjus, galutinai sužlugdysime įprastinę, klasikiniais metodais sukurtų veislių sėklininkystę, bioįvairovę ir t.t. Taigi, prireiks įkurti papildomai vos ne GMO diegimo ministeriją…

Tad nebūkime ištroškusių pelno stambių vertelgų bandomaisiais triušiais. Į GMO traukinį įsėsti visada suspėsime. Dauguma Lietuvos, kaip ir Europos gyventojų, pasisako prieš GMO auginimą ir vartojimą. Tik nedidelė saujelė Lietuvos savanaudiškų ir nesąžiningų valdininkų, mokslo darbuotojų bei  stambių ūkių savininkų svajoja apie pasipelnymą iš GMO invazijos į mūsų laukus ir skrandžius. Neleiskime išsipildyti jų pragaištingoms svajonėms.
Šių metų gegužės 6 – 8 dienomis Berlyne organizuojama konferencija „Laisva nuo GMO Europa – ateitis ir iššūkiai. Pagrindiniai organizatoriai – Laisvų nuo GMO Europos regionų tinklas, Dunojaus sojų asociacija ir NVO laisvų nuo GMO regionų tinklas. Jame dalyvaus ne tik iš visos Europos GMO invazijos priešininkai , bet ir atstovai iš daugelio kitų pasaulio šalių.

Labai norėtųsi, kad šiame forume girdėtųsi ir Lietuvos balsas. Labai daug tikimės iš šalies ministerijų, Seimo, Vyriausybės bei europarlamentarų, o ypač komisaro V. Andriukaičio, atsakingo už ES saugų maistą, sąžiningų pastangų ir požiūrio į GMO keliamų pavojų mažinimą ir paskelbti Lietuvą laisva nuo GMO šalimi. Tai lems visų mūsų ir gamtinės aplinkos egzistencijos kokybę. Net tokios valstybės, kaip Vokietija ir net Rusija numatė visapusišką GM augalų auginimo uždraudimą jų teritorijose. Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu visoms mažoms valstybėms kaip valstybe be GMO.

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos taryba