Žaliųjų valstiečių Krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Nuotr. lrs.lt |
Balandžio 16 d. vaizdo konferencijoje pristatytas metinis Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinimas. Vaizdo konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius dr. Rytis Rainys. Apie tai skelbiama ministerijos pranešime visuoemenei „Krašto apsaugos ministras R. Karoblis: „Kibernetinio saugumo stiprinimas šiandien aktualus labiau nei bet kada“.
Su dokumentais galima susipažinti čia:
Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaita 2019
Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitos pristatymas
„Kibernetinio saugumo stiprinimas šiandien aktualus labiau nei bet kada. Visam mūsų ligšioliniam gyvenimui persikėlus į internetą, kelis kartus išaugo tiek gyventojų, tiek įmonių pažeidžiamumo rizika“, - pristatyme pasakė R. Karoblis.
Paaiškėjo, kad prasidėjus karantinui Rusija nesnaudžia, grėsmės tik padidėjo.
„Nuo pat karantino pradžios taip pat stebime ir nuoseklius bandymus skleisti dezinformaciją, kurios objektas – koronaviruso plėtros valdymo sprendimai. Taip pat siekiama pasinaudoti situacija, kai dauguma visuomenės gyvena karantino sąlygomis ir daug laiko praleidžia virtualioje aplinkoje, ir menkinti institucijų pastangas valdyti viruso plėtrą, skleisti nežinomybę – taip mažinti priemonių efektyvumą bei pasitikėjimą priimtais sprendimais. Tad koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti, taigi turime dar daugiau skirti dėmesio kibernetinio saugumo didinimui“, - atskleidė R. Karoblis.
Viceministras E. Kerza pranešė, kad 37 proc. Lietuvoje veikiančių interneto svetainių – pažeidžiamos.
Kokios konkrečiai tai svetainės nekonkretizuojama.
„Kibernetinio saugumo incidentų poveikis auga dėl didesnio atakų rafinuotumo. Lietuvoje 2019 m. registruotas 3 241 kibernetinis incidentas, kai jų tyrimams atlikti reikėjo tiesioginio specialistų dalyvavimo ir tai tris kart daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (2018-iais fiksuota 914). O štai automatinėmis priemonėmis apdorotų kibernetinių įvykių skaičius Lietuvos IP rėžyje pernai pasiekė 300 000. Dėl to ir toliau reikėtų visiems atidžiai vertinti kibernetinių incidentų keliamas grėsmes bei laikytis kibernetinio saugumo specialistų nurodytų saugumo rekomendacijų“, - perspėjo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius dr. Rytis Rainys.
Pranešama, kad 2019 metais buvo nustatyti ir programinės bei techninės įrangos pavyzdžiai, kurie yra nepatikimi, o vartotojų duomenys išsiunčiami į valstybes, kuriose ES duomenų apsaugos reikalavimai negalioja.
Taip pat NKSC tyrimų duomenimis, dažnai viešai platinamos programos ir aplikacijos, tokios kaip „ABBYY Business Card Scanner”, „Yandex.Taxi” ar „FaceApp”, turi akivaizdžiai perteklines prieigos teises prie įrenginyje esančių duomenų ir paslaugų.
Informuojama, kad Lietuva ir toliau lyderiauja stiprinant kibernetinį saugumą ir tarptautinėje plotmėje – sėkmingai vadovauja vienai iš Europos Sąjungos iniciatyvų, kuriant bendras kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurių veikla praktiškai įrodyta Lietuvoje vykusių pratybų „Gintarinė migla“ metu. Šiais metais Lietuva ir vadovauja tarptautinei greitojo reagavimo kibernetinių pajėgų komandai.
Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje taip pat įvardijami rezonansiniai 2019 m. kibernetiniai ir su informacinėmis grėsmėmis susiję incidentai Lietuvoje, naudotojams yra pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, kaip valdyti su kibernetinėmis grėsmėmis susijusias rizikas.
Ministerija sudarė galimybę per wetrasfer.com platformą atsisiųsti vertinimo pristatymo vaizdo konferencijos įrašą. Su juo galima susipažinti čia: