Gerbiamas Seimo nary,
Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šiandien yra ta diena, kai Jūs rinksitės – sąžinę ir ištikimybę savo Valstybei bei jos Konstitucijai ar išdavystę. Taipogi jūs rinksitės - taiką ar kiršinimą bei nerimą. Šiandien Jūs pademonstruosite kokią matotę mūsų Valstybės ir visuomenės ateitį – nuosekliai besivystančią, su augančiu gerove ar draskomą dirbtinių vidinių konfliktų, kurie trukdo susikaupti sąžiningam darbui, gyvenimui, pozityviam jaunosios kartos ugdymui. Jūsų pareiga - kurti savo atstovaujantiems piliečiams sąžiningo, doro, taikaus gyvenimo sąlygas, kurioje saugiai jaustųsi ir turėtų tęstinumą kultūra bei tradicijos. Deja, šiandien paaiškės, kas sąmoningai programuoja suirutę, kėsinasi į nusistovėjusią kultūrinę sanklodą, o dar tiksliau – pakankamai politiškai nesaugiu metu dalyvauja priešiškų mūsų Valstybei jėgų primetamose provokacijose.
Savo straipsnyje, kuris Seimo narių tarpe yra išplatintas,hab. Dr. Garšva labai aiškiai įvardijo klastotes, kuriomis remiantis stengiamasi sukurti sąlygas Lietuvos teritoriniams vientisumui bei valstybinės kalbos teisių pažeidžiamumui. Tą juodašimtišką, valstybės išdavystei prilygstantį darbą šiuo metu intensyviai dirba dabartinio Seimo dauguma.
Tautinių mažumų įstatyme neturi likti jokio preteksto nuo amžių nuistovėjusių vietovardžių sulenkinimui, kadangi kalba bei vietovardžiai yra ne tik vienos valstybės kutūrą ir įstoriją liudijantys faktoriai, tačiau ir viso žmonijos kultūrinio-įstorinio paveldo reikalas. Kėsintis į kalbą, jos rašybą, į asmenvardžius, vietovardžius, vandenvardžius – tai reiškia skurdinti mūsų europinę kultūrą ir paveldą.
Atsiminkime, kad lietuvių kalba seniausia Europoje, su ja amžiumi lygiuotis gali nebent baskų kalba. Paskutinių metų baskų politiniai judėjimai iššaukti būtent rūpesčio savo kultūros išlikimu.Taip pat atsiminkime, kad Lietuvių kalbos žodynas turtingiausias pasaulyje. Tuo didžiuotis ir rūpintis turėtų kiekvienas Lietuvos pilietis, o toks dabartinės Seimo daugumos kėsinimasi įstatymiška kirsti istorines mūsų kultūros šaknis gali būti suprantams ir aiškinams tik vienaip – tai yra sąmoningai organizuotas išdavystės veiksmas, įmanomas įgyvendindinti tik balsuojant partinio susiklausymo principu.
Bandomas pritaikyti “regijoninės kalbos” terminas yra visiškai dirbtinis, pritemptas iki aiškiai antivalstybinių partinių tikslų. Lietuva nėra tokia didelė šalis, kurioje būtų susidariusios tvirtos regijoninės tarmės, prilygstančios atskiroms kalboms. Tai, galų gale, nėra net Vokietija su savo dideliais regijonais, kurie turi nežymius skirtumus. Lietuva yra mažas, kompaktiškas, labai savitas , turtingą ir paslaptingą praeitį turintis kraštas, kadaise atlikęs neįkainuojamų išlikimo paslaugų didžiosioms Europos valstbėms, o taip pat ir rytų kaimynams. Jos kalba, bei Europoje plačiai palikti vandenvardžiai, toponimai, tyrinėjami pasaulio kalbininkų.
Jei jei būtinai kas nors norėtų paliudyti Vilnijos krašto istorinį multikultūrinį sąlytį su kitomis tautomis, tada pritarčiau profesoriaus G. Merkio nuomonei, jog gatvių pavadinimai galėtų būti parašyti keliomis kalbomis: lietuvių (valstybinė kalba), baltarusių (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės, kurios dalimi buvo Baltarusija, aspektas) žydų (aktyviai gyvenusių ir išnaikintų tose vietoviese), lenkų (dėl procento kalbančių dabar, ir didelės dalies sulenkintų gyventojų lenkų okupacijos metais). Tai būtų mūsų tikrai gražus pavyzdys ir pagarbos ženklas visoms šioje žemėje bei DLK kūrusioms bendrą gyvenimą tautoms.
Tai, kas vyksta šiuo metu dėl asmenvardžių bei vietovardžių valstybiniame – istorinė klastotė ir išdavystė, kurios akivaizdūs vėliavnešiai – Socialdemokratų partija su ja supančiomis Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijų bei Lenkų rinkimų akcijos jėgomis. Abejoju ar tai supratę Seimo nariai galėtų ramiai pakelti rankas ir nejausti sąžinės priekaišt0 dėl padaryto didžiulio nusikaltimo savo Valstybės konstitucijai ir kultūrai.
Socialdemokratų aiškinama versija, kad be šių brutalių, nusikalstamų pokyčių “lenkai nepriims dalyvauti energetiniuose projektuose” – grynas blefas, kurį aprašiau savo leidinėlyje “Apie Seimo partijas, Lietuvos lenkus ir lietuvių kalbą” ir kuris buvo išplatintas Lietuvoje beveik 50 tūkstančių egzempliorių tiražu. Dėl to nereiktų stebėtis, kad socialdemokratų į Europos parlamentą pateko kur kas mažiau, nei buvo tikėtasi. Lietuvos piliečiai jau žino, jie jau susivokė, kad šiuo metu Seime vykdoma mūsų valstybingumo ir kultūros išdavystė ir tokio politinio elgesio vertinimą akivaizdžiai pademonstravo.
Dėl vadinamų “lenkiškųjų projektų”, turiu pasakyti, kad tas “lenkiškų jungčių” projektas buvo sukurtas pries gal 15 metų, kai dar veikė Visagino atominė elektrinė. Dabar tos “jungtys”, reikalingos nebent socialdemokratams ir kam nors iš Lenkijos politinių klanų (kurie, manau, egzistuoja) perpardavinėti rusiškai elektros energijai.