V. Vasiliauskas: Žurnalistų ir leidėjų komisija tapo viršesnė už teismą

Nuo šių metų pradžios ypač sustiprėjo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) galios. Komisijai nusprendus pažymėti leidinį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų etikete, šie netenka ir lengvatinio spaudai taikomo 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo. Tokios praktikos, kai savavaliaujama ir kartu per mokestines priemones gniaužiama žodžio laisvė, nėra nė vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje. Lietuva deklaruoja esanti teisinė valstybė, tačiau viršesnius sprendimus nei teismo jau priima leidėjų ir žurnalistų tarpusavio santykius reguliuoti turinti institucija.

Pastaruoju metu LŽLK, kuri net neturi juridinio statuso, neetiškais yra pripažinusi du didžiausius nacionalinius dienraščius „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“, rašiusius apie nacionalizuoto banko „Snoras“ aferas bei šio banko bankroto administratorių Neilą Cooperį ir jo pirmtaką Simoną Freakley. LŽLEK per du posėdžius vien „Respubliką“ nubaudė 11 kartų. Prie neetiškų leidinių siūloma priskirti ir „Vakaro žinias“.

Praėjusią savaitę LŽLEK dienraštį „Respublika“ priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams galioja 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių. Be to, leidinį pripažinus neetišku, jam neleidžiama dalyvauti valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tokiam leidiniui negali skirti lėšų. Atrodytų, kad Lietuva grįžta į XIX amžių, kai drausta spauda, galiojo cenzūra, nes rašyti apie visuomenės lėšų švaistūnus, prievartautojus, kitas skriaudas visuomenei darančius asmenis tapo draudžiama, o parašius tekdavo skaudžiai atsakyti.

Anksčiau leidinys neetišku buvo pripažįstamas dėl dviejų per metus padarytų pažeidimų, o šiuo metu – dėl ne mažiau kaip trijų.

LŽLEK pirmininko Lino Slušnio teigimu, jeigu atsitiktų taip, kad teismas įrodytų priešingai nei nusprendė komisija, komisijai tada beliktų atsiprašyti.

„Pirmiausia žiūrime iš skaitytojo pusės, ką jis mato ir kaip turi jaustis, o žurnalistai žiūri į tekstinę, profesionalią žanro turinio dalį. Dažniausiai būna didelė diskusija dėl kiekvieno sprendimo. Imamas Etikos kodeksas (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas – ELTA) ir diskutuojama, kiek tas pateiktas skundas pagal Etikos kodeksą pagrįstas. Mes paprastai nagrinėjame tik skundus, nedarome jokių išankstinių straipsnių peržiūrų ar panašiai. Imame skundą, skundo turinį ir bandome analizuoti, kiek jame iš tiesų yra racijos ir deriname tą tekstą su Etikos kodekso straipsniais“, – apie tai, kaip priiminėjami sprendimai, sakė LŽLEK pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas LŽLEK narys apsisprendžia savarankiškai.

„Man nei S. Freakley, nei N. Cooperis – nei bičiulis, nei draugas, nei aš jį į kišenę dedu. Ir šį kartą komisijoje sakiau: imate nuogą tekstą, išimkite vardus, pavardes, nuimkite pavadinimus – sugebėkite šitaip pažiūrėti į tuos straipsnius. (...) Tokiais atvejais tikrai yra sunku. Kadangi tai buvo toks sisteminis dalykas, faktas, kad šiuo metu nėra nė vienos bylos, kuri pasibaigusi „Snoro“ bankroto administratorių nenaudai, o tiesioginių kaltinimų ten buvo daug ir labai daug iškreiptų ir netikslių faktų. Mes faktų kaip komisija netikriname ir tada atsisakome skundus nagrinėti, bet čia skundas buvo sudėliotas labai tvarkingai, nes pirmiausia buvo patikrinti visi faktai. Ir iš Inspektoriaus tarnybos (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos – ELTA) atėjo labai aiškūs sprendimai, kad yra kai kurie faktai, kurie prieštarauja kai kurioms detalėms, kas buvo parašyta ir kokia buvo realybė. Šitie dalykai tikriausiai ir nulėmė visų komisijos narių apsisprendimą, kad vis tiktai taip rašyti negalima, kad tai kažkodėl labai ryškiai panašu į puolimą“, – apie dviejų dienraščių pripažinimo neetiškais motyvus kalbėjo L. Slušnys.

Iš mokesčių mokėtojų išlaikomos LŽLEK pirmininkui kilo klausimas, kodėl dienraščiai pasirinko „Snoro“ banką, o, pavyzdžiui, ne „Ūkio banko“ administratorių, nors abiejuose bankuose vyko panašūs procesai.

„Kur čia problema, kodėl tas puolimas yra ir kur jo esmė – tikrai nesiaiškiname, bet panašu, kad tendencingas puolimas buvo ir reakcija į tai buvo atitinkama. (...) Kai bus teismo sprendimas, aš į jokius „jeigu“ nereaguosiu. Reaguoju į grynai faktą, faktinę medžiagą. Kai bus faktas, mes atsisėsime ir galvosime. Jeigu atsitiktų taip, kad teismo sprendimai įrodytų priešingus dalykus, aš atsakysiu labai paprastai: jeigu teismas įrodys, kad etikos inspektorius irgi suklydo vertindamas situaciją, tai tada beliks tik vienas dalykas – pereiti atgaline pozicija ir pasakyti „Atsiprašau“. Bet aš tuo nelabai tikiu, nes mes žiūrėjome pakankamai atidžiai, žiūrėjome, ant ko lipame. Toje situacijoje argumentų, kad tai yra neetiška, visgi daugiau ir profesionalumo stoka buvo matoma“, – teigė L. Slušnys. Jis atmetė argumentus esą komisija yra politiškai priklausoma ir pakartojo siūląs faktus atskirti nuo emocijų.

Anot L. Slušnio, žiniasklaidos priemonės, metais su komisija besibylinėjančios dėl jos priimtų sprendimų, finansinių pasekmių dažniausiai išvengia, nors neretai nukenčia dėl viešųjų pirkimų.

LŽLEK, priimdama savo sprendimus, kartais prašo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadų. Pasak šios tarnybos inspektorės Zitos Zamžickienės, komisijai teikiami tarnybos priimti sprendimai, susiję su žiniasklaidos priemonių įspėjimu.

„Į mus kreipiasi pareiškėjas – nesvarbu, ar S. Freakley, ar N. Cooperis, ar Jonaitis, ar Petraitis – dėl garbės ir orumo, privatumo, dėl asmens duomenų, ir mes jau tada žiūrime pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visada išklausome antrąją pusę, paklausiame skleidėjo, leidėjo, žurnalisto nuomonės, ir tada vyksta tyrimas. Pagal įstatymą žiūrime, kiek yra nusižengimų padaryta ar nepadaryta, ir dažniausiai skiriame įspėjimą, jeigu yra nusižengimas, arba prašome informaciją panaikinti, pašalinti“, – aiškino Z. Zamžickienė.

Žurnalistų etikos inspektorė teigiamai įvertino, kad žiniasklaidos priemonės rašo, pasisako visuomenei rūpimais klausimais, bet pabrėžia, kad reikia laikytis įstatymo.

„Pasisakyti galima, tačiau nepažeidžiant įstatymo. Tokioje situacijoje leidinys nukenčia du kartus, paprastai už vieną nusižengimą baudžiama vieną kartą, o čia gaunasi, kad jis ir pripažįstamas neetišku, ir dar nukenčia finansiškai“, – teigė ji.

Neetišku leidiniu pripažintas „Lietuvos rytas“ tokį Komisijos sprendimą apskundė teismui.

„Šituos dalykus esame apskundę teismui, nes mes to nepripažįstame“, – nurodė „Lietuvos ryto“ atstovė Toma Kumžienė.

Kad LŽLEK sprendimas greičiausiai bus skundžiamas teismui, nurodė ir bendrovės „Respublikos leidiniai“ direktorė Diana Veleckienė, apie komisijos sprendimą sužinojusi tik iš viešosios erdvės. Pasak jos, LŽLEK, užuot auklėjusi, gynusi ir aiškinusi, yra paverčiama ne visai sąžiningu vėzdu.

„Kai yra suteikiami tokie įrankiai niekam neatskaitingų ir nelabai suprantančių žurnalistiką žmonių grupei, manau, kad šioje vietoje Lietuvoje yra nelabai gerai“, – neabejojo D. Veleckienė.

LŽLEK tvarka įtartina atrodo ir dar etiškais laikomų leidinių atstovams. „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas teigė, kad nėra labai aiškių kriterijų, pagal kuriuos yra nustatomas Etikos kodekso pažeidimas.

„Kai kada sprendimus lemia subjektyvi nuomonė. Kiek teko susidurti, nėra labai aiškių kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar etikos normos buvo pažeistos, ar ne. Dar kartą kartoju: todėl kartais gali būti, kad sprendimai priimami subjektyviai, nors, kiek suprantu, tai daroma ir kolegialiai. Kartais man atrodo, kad tai ne visada yra objektyvu. Trūksta kriterijų, pagal kuriuos nusprendžiama, nėra aiškios sistemos ir tų taisyklių, už ką yra baudžiami dienraščiai ar dar kas nors“, – sakė R. Terleckas.

„Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius nesiėmė vertinti, ar taip nebandoma susidoroti su spauda ar ją cenzūruoti. Kita vertus, anot jo, priežiūros mechanizmai turi būti, kaip to pavyzdys – leidėjo ir žiniasklaidos savikontrolė.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs ilgametis „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas laikosi griežtesnės nuomonės. Jo vertinimu, neteisinga, kad neetiškais pripažinti leidiniai neturi teisės į mokesčių lengvatą. Jo teigimu, Lietuvoje spaudai galiojantis nuo 21 proc. iki 9 proc. sumažintas PVM vis tiek yra milžiniškas palyginti su Vakarų šalimis - Didžiąja Britanija, Vokietija ar Prancūzija, kur šis tesiekia 2–3 proc. ar yra nulinis, o apie etiškumą sprendžia paprasti žmonės.

„Etiškumas, šita komisija yra „nusirašyta“, aklai perkelta iš Europos Tarybos. Šita nelaiminga komisija buvo sukurta iš žmonių, kurie jau yra išėję iš žiniasklaidos ir kurių dauguma yra jau pensininkai, bet jie visi kažkodėl turi nuoskaudų žiniasklaidai, o ypač tiems, kurie yra aktyvūs, dirba nepriklausomoje žiniasklaidoje ir savo rizika, finansais toliau palaiko laisvą žodį“, – kalbėjo V. Vasiliauskas, ketinąs teikti įstatymo pataisą, kuri iš būrelio susikompromitavusių žmonių atimtų teisę klijuoti etiketes ir su neįtikusiais leidiniais susidoroti finansiškai.

Parlamentaras stebėjosi augančiomis komisijos galiomis – anksčiau LŽLEK žiniasklaidos priemonę paskelbus neetiška, ši negalėjo dalyvauti valstybės viešuosiuose pirkimuose, o dabar komisija taip įsismagino, kad atimama teisė į mokesčių lengvatą.

„Ten sėdi žmonės, susiję su valdžia, visi gauna užmokestį iš mūsų, mokesčių mokėtojų, jie nieko neįsipareigoja žiniasklaidai, faktiškai būdami pašaliniai žmonės, reguliuoja spaudą ir iš tikrųjų iškreipia pačią idėją, nes šita komisija turi būti savivaldos – mūsų visų, žurnalistų, leidėjų savivaldos – nes mes patys save reguliuojame, teisiame, o čia jau ji pradėjo reguliuoti santykius tarp žiniasklaidos ir valdžios. Dabar jie priėmė šitą nelaimingą įstatymo pataisą ir įkišo tą punktą, atrodytų, nekaltą papildymą, kad profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams atimama teisė į mokesčių lengvatą. Tai tapo dar vienu įrankiu susidoroti su nepriklausoma, vos pulsuojančia žiniasklaida. Pirma auka tapo „Lietuvos rytas“, antra – „Respublikos“ dienraštis, kadangi jie abu užlipo ant „Snoro“ istorijos“, – įsitikinęs V. Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie „Respublikos“ ir „Lietuvos ryto“ pripažinimą neetiškais, V. Vasiliauskas neslėpė, kad ši „Snoro“ istorija yra nepatogi S. Daukanto aikštei.

„Snoro“ istorija yra labai tamsi ir kelianti daug klausimų, o kad šitą istoriją užmirštų pirmiausia suinteresuota mūsų Respublikos Prezidentė, kurios iniciatyva uždarytas šitas bankas.

Baisiausia yra tai, kad remiantis etika pradedama reguliuoti mūsų mokestinius santykius. Nė vienoje ES valstybėje to nėra ir taip negali būti, o čia etika įspraudžiama net į mūsų mokesčių politiką. Tai yra nesąmonė ES, negali būti, kad etika reguliuotų mokesčius. Būtų galima suprasti, jeigu tai būtų teismas, o čia yra kažkokia visuomeninė komisija, kuri niekam nėra atsakinga ir be jokios atsakomybės gali nulemti leidinių likimą. Tai yra baisiausia“, – teigė V. Vasiliauskas, mokestinės lengvatos panaikinimą prilyginęs represinei priemonei.

Žiniasklaidos priemonę pripažinus neetiška, tokia ji laikoma vienus metus – tiek laiko galioja LŽLEK priimtas sprendimas. Etikos komisijos duomenimis, 2011 m. buvo nagrinėti 119 pareiškimų, 24 (arba 20 proc.) atvejais buvo pripažinta, kad etika pažeista. Palyginti su 2009 m., nusižengimų skaičius padvigubėjo (126 pareiškimai, 12 pažeidimų).

Eltos inf.