2019 m. lapkričio 6 d. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Vyriausybė gina ne Lietuvos piliečių, bet ES ir JAV automobilių gamintojus“. Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovai Eugenijus Paliokas, Vytautas Bernatonis ir Egidijus Kaunietis.
Š.m. spalio 29 d. Lietuvos Visuomenės Taryba kreipėsi į LR Seimo valdybą, ragindama nepriimti Vyriausybės siūlomo LR Automobilių taršos mokesčio įstatymo, pateikė argumentus, kad šis įstatymo projektas yra protekcionistinis ir nesąžiningas, nes automobilių sunaudojamas kuras yra apmokestinamas kuro akcizu, kuris atspindi automobilio taršą. Lietuvoje akcizo mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo kuro ekologiškumo ir jo suvartojimo. Automobiliams jis yra 10-30 kartų didesnis, nei šildymui ir pan. tikslams naudojamo kuro.
Pranešėjai pateiks LR Seimo valdybai papildomus paaiškinimus. VGTU paaskelbė mokslinio tyrimo rezultatus dėl 2019 m. gamybos automobilių dyzelinių ir benzininių variklių išmetamų dujų duomenų palyginimo. Taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai, pvz. naujos kartos biodyzelinas.
Naujų dyzelinių automobilių taršos rodiklių drastišką mažėjimą patvirtina ir Nepriklausomų tarptautinių taršos tyrimų įmonė „Emissions Analytics“. Tai, kad pagal CO2 taršą dyzeliniai automobiliai yra pastebimai švaresni, skelbia ir Jungtinės Karalystės Automobilių sertifikavimo agentūra. Dėl vystomų technologijų ir griežtėjančių ES emisijų normų naujesni dyzelinio automobilio varikliai yra kaskart „žalesni“. Monrealio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša labai didėja esant minusinei temperatūrai, lyginant su dyzeliniais automobiliais.
Pranešėjai atkreips LR Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Vyriausybė, visų pirma, turi ginti Lietuvos piliečių interesus. „Eurostat“ statistika patvirtina, kad dyzeliniu kuru varomų lengvųjų automobilių Lietuvoje – net 67%. Atkreiptinas dėmesys ir į ES teisės aktų nenuoseklumą, iki šiol orientuojantis į dyzelinių automobilių gamybos skatinimą, o šiuo metu - priešingai. Tai, kad 2019 m. Europos Parlamentas sugriežtino naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas, neįpareigoja Lietuvos Vyriausybės tai daryti Lietuvos piliečių mokama kaina. Skatinimas pirkti naujus automobilius turi būti derinamas su Lietuvos pirkėjo galimybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atkreiptinas dėmesys ir elektros energijos gamybos kaštus ar kainą, ir tai, kad iš esmės nėra išspręstos elektromobilių utilizavimo taršos problemos. LR Vyriausybė turi paaiškinti, kaip ruošiasi ne deklaratyvai, bet dalykiškai gerinti gamtos saugojimą dėl teršimo automobilių ir kitų transporto priemonių išmetamomis dujomis.
Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia: