Vyriausybė pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimams, kuriais taisoma liepos mėnesį startavusi vaiko teisių apsaugos sistema. Siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir vertinti vaiko situaciją ir poreikius, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą: tokią priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.
Vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir noras apsaugoti vaiką nuo smurto.
Remiantis Statistikos departamento informacija, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.
Remiantis pateiktais pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gautų pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.
Jeigu vaiko teisių pažeidimų nebūtų nustatoma, vaiko teisių apsaugos specialistai baigtų nagrinėjimą ir atsisveikintų. Tais atvejais, kai pranešimas pasitvirtina, būtų dvi galimybės: nustatyti, kad vaikui ir šeimai reikalinga pagalba arba kad vaikui būtina apsauga – visais atvejais vaikas liktų su šeima, tik skirtųsi pagalbos priemonės.
Net kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų, tačiau tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.
Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.
Laikinosios priežiūros metu paslaugas vaikui ir šeimai teiktų mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių apie priklausomybių ligas. Šeimai taip pat būtų skiriamas atvejo vadybininkas, kuris sudaro ilgalaikį pagalbos šeimai planą ir sutelkia reikiamus specialistus.
Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.
Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai.
Šaltinis: lrv.lt
Susiję:
Fiktyvios informacijos skelbėjai, apie nužudytus vaikus Lietuvos šeimose, pripažįsta paviešinę dezinformaciją
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
